Автореферат и диссертация по медицине (14.00.06) на тему:Plautines hipertenzijos tyrimai doplerines - sektorines echokardiografijos budu, atrenkant ligonius kardiochirurginiam gydymui

LIETUVOS RÊSPUBLIKÔS KULtÔROS IR SVIETIMO MINISTERIJA VILNIAUS UN1VERSITETAS

RankraSCio telsômlà SIGITA AIDIETIENÉ

PLRUTINÊS HIPERTENZíJOS TYRIMfll DOPLERINÉS - SEKTORINÊS ECHOKflRDIOGRñ-FIJOS BClDU, ñTRENKñNT LIGONIUS KñRDIOCHIRüRGíNIAM GYDYMÜI

14.00.06 - kardiologija 14.00.44 - kardlochirurgija

medidnos moksly kandidato mokslinio lalpsnio dlsertacljos

AUTOREFERATAS

VILNIUS - 1992

Darbas atliktas Vliniaus Universitotinös Sfentari&kiij lißoninöt Kardiologijos klinikoje.

Medidnos вокв1ц daktaras> profcaorius A.Lauceviiius

Oficialas oponectai:

Mediemos t¡okt¡lv¡ daktfcri, profesor^ N.A.PaliuáCineküJu

Medicinos uolisly daktaraa, profeüorios G.Uidavinya

VedanCioji iatai¡;a - Eauno Medioinoa A.k&decijs

Vilniaus Univereiteto Medicinos fakultcto Specialicuotcü tarybos posâdyje-adresu: 2031 Vilnius, M.K.Ciurlionio 21/27.

Disertación galiua perekaityti Vilniaus llniversileto aokslinöje bibliotekoje.

Autorefer&tae pasiviBtas i bibliotekas 1992 в. .Qß. . . .Eóní^d.

Mokslinis v&dovas:

Disertacija bus ginama

Speci&lizuotos tarybos eokslinia eekretorius

tied.Q.dr. , prof. L.Maäiün&B

Toaos aktualuaas. Daugeiio âirdies ligij atvejais padi-dèja apaudimaa plauàiij arterijoje (PA), vyatoai plautinè- hi-pertenr.ija (Р.Ч), PH - tai polietiolosinis aindroaas, kuoiaet vidutinia apaudinas PA >_ ?0 ram Hg st. Labni ava bu laiku nuatatyti PH ir ivertnti jos iù re iká tuo<\ païenkant âirdies 1 i-gos gydyao taktiltrç: gydarit ligonius medikamentais, apspren-diiant ohirur£inio Sydyiao laik¡\ bei seknnt ligoniua poopera-oiniu laikotarpiи. Vi-чц pripaäintae tyrimo netodas, tika-liausiai atspindintia apaudiinus deSinioaioae âirdiea ertmô-зе, уса tieaioginô manoraetrija áirdiea aondavirao metu. Spaudiiao PA nuatatymas neinvaziniu bûdu - tai problema, kuri sprendi iama jau daugel£ met.4. Diagnozuo janfc PH yrn, vertinaai auakultacijo3, EKG, krûtinés toa rentgñnograf i joa , piau-ii ц furiKcijoa méginiq duomenya. Atsirudns echokardioarnfi-riiaiii (EchoKO) tyrimo raetoduj, a * я i ük 1 e i dé nauj" #alim>!>âs nuatatyti PH neinvaziniu bùdu. F wdlmns PA buvo a^gLiinraa» nustatyLi pajía! PA voítuvo ийр.чка i 1 nôe burès jud^aio hrejv«)a pobùdi vienmatés eeliol. rdin¿rafijoH (VM FIchnKG) tyrimo pa-ííalba (Manda >' C. et ai., 1974; Seyen / Г.. al., 1974 ;

SI-, i i na A. et. al,, 1 97 7 ; Lew W. et al., 1Ь19 ; Harin-Gsuus J. et al., 1983; ir kt.). Kai kurie nutoriai mAgino nustatyti spaudimrç, PA ptig&l interval^ tnrp РЛ voituvo uiaidnrymo ir triburio voítuvo (TV) ataidaryrao (Mirnohfeld S. et al., 1975; Mills P. et al., 3977; Hat-le L. et al., 1981; ir kt.) Taôiau reraiàntis vien VM EchoKG tyriao o'itodaie gallina mai-dmig nusakyti PII iS re i ká tuir»i, bet negaiicia tikaliai iina-ti U spaudimo РЛ (Nnnda et al., 1974; Belenkov J.N., Atkov O. J. 1976; ir kt.).

Atüiradua doplerinei - eektorinei EohoKO, iâryàkAjo naujoa galimybés nuatatyti spaudiran РЛ noinvaziniu büdn re-2Íat.ruojant kraujotakoa laiko intervalua deà iniosjiose âirdiea ertmèse, taip pat regurgi taci ti i ij srovi(j per TV ir per PA voítuvíj makainalius grei<5ius bei nuosrûvio per tarpakil-velinq pertvaru makaimalvj oit^ (Seneoal F, et al., 1У77; Untie L. et al., 1981; Kitabatake A. et al., 1983; Mehi»n G. et al., 1983; Kosturaki» B. et al., 1984;.Yock P.G. et al., 198 4 ; Saal A.K. et al., 1984 ir kt.).

Tadiau o<5<iinant nuBtatyti apauditaua FA EchoKG tyrieo pagaiba, susiduriaraa su eile problem!). Ypa6 aunku yra ver-tinti ' rnujotake, per voituvuo sutrikus Sirdies ritaui, t.y. esiint prie4ird£iv) virjx-i j imui (PV) . Toklu atveju kiekvietio kordiociklo oetn is skilveliij yra iSvaronao akirtinaas brau-jo kiekis ir '<rau jotakos kreiviij spektrai per t.q p&ti voi -t.uv§ skiriasi vieni nuo kiti) tarpusavyje. Daufiuma autorii), B6ginuHiij riustatyti Bpaudirai* PA neinvaziniu doplerinife echo-kaidicgrafjoa (Dopier EchoKG) bOdu, taik6 sj laetod^ tik eaant Binusiniau ritmui, o ligoniai su PV ifi ti riamnji) gru-pii) buvo atmetaiui (Obet-hanal i I. et al . , 1982; Graettiriger K.F. c. al., 1987; Raffoul H. et al., 1990;.

Musv) fialyje tokio pob&diio tyrimai ncbuvo atliktis dar n6ra p&kankaino patyrirao m&ginant nuatatyti spaudimus deSi-niosione Sirdies ertriee EchoKG tyrino metodi) pagalba ir spaudisuai PA yra nubtatoiai tik intrak&rdinio tyrjmo raetu.

MObi) darbo tlkslas buvo pritaikyti doplerinQ - sokto-rin<j EchoKG nuatntant apaudinus PA neinvaziniu ! &du ir idiegti ¿i metod(\ klinikin6je praktikoje.

Buvo aprend?. iaiai sekantys uidaviniai:

1. Jvertinti kraujo ikoa PA paranetrua PH atveju Dopier EchoKS tyriao pagalba ir palyginti juou su aveikv) Siionii) kraujotaka per PA v.oituv^.

2. Nuatatyti ir Ivertinti patikiuiauaiua Dopier EchoKG kruujotakos per PA voituvci kokybinius ir kiekybinius j. ira-netrua , atspi ndind i us spaudinu) PA.

3. Jvertinti siatolinio apaudimo PA apBkai6iavimo tika-luiiu^ Dopier EchoKG bCidu regibtruojant reg rgitacinq srovq per TV. "

4. Jvertinti vidutinio ir diaatolinio «paudimi) PA nu-atatytmo tikaluoif) registruojant regurgitacinq arovq per PA voituv^.

5. Jvertinti Dopier EchoKG tyrimo galimybes nustatunt 8{>uudiuc^ I*A ligoniami au PV.

Hokalin6a naujov^s. Pritaikyta endokardin<5 akilveliij atimuliacija tarn, k«d auvienodinti kordiooiklua PV atveju ir parinkti optirautq kardiociklij skaifiii), kurl butinu auvi-durki/iti, norint vertinti kraujotakt) ligoniama au PV.

Pritaikytua apatinea Lufid ision venoa aukritirao indeir-aiiB ir iSv.^sta regrpaijoa lygtie spaudiraui deS init) jame prif -Sirdyje (DP) apukuiiiuoti ncinva.ziuiu bCidu.

Eilei Dopier EchoKG krnujotakos per PA voStuvQ para-ntetr'4 iSveatoa re^resijos lyatya, pagal kurias galiea pati-kiroai nuatatyti aiatolinl, vidutint bei diaatolinj, opaudiasu3 F'A.

PraktinS rsik4r;5. Kraujotnkos per PA voituvt^ para-setrai, nuatatyti Dopier EchoKG raetod , taip pat ir regurgi-tacin&s arovis per TV ir PA voi tuvi% parfjaetrai yra patiki-mi apakaifijuojant apaudimn PA neinvaziniu bQdu. Kadantfi EchoKG t-yrimaa ligoniui yr. visiSliai nekenks.ninitaa, neauni-jtjs su rizika, todiil jj, galina taikyti klinikinAje pruktiko-koje ftekant ligoni.ua dinaraikoje: gydant juoa raediknraentalo, nuatatanl optimal^ iaikii operaciniara liaonio gydyaui \giottt bai igytu ¿irdiea ydvi atvejais ir vertinant apaudisn^ PA pooperaoiniu laikotarpiu.

Pritaikyaag. Pafirindiniai teiginiai ir tyrimy rezul-tatai ?gt.i I praktik^ Vilniaus Uni veral t etinsi je Kardio-ohirurgijos ir Kardioloiiijos klinikose.

Darbo aprob&eija. Buvo perskaityti ir apsvaratyti praneSimai diaertacijai ruoSiamoB raediiagos I respubli-kinSje jaunijjii raoka I i ni nkij mediku konferencijoje Kaune 1983 rn. ir Vilniaus Universiteto jungtiniarae Kardiologijos ir Kardioohirurgijoa kliniky poa&dyje 1992 a. geffui6g 0 d,

Publiki ijos. Piaortacijoa teem atapauadinti 5 darbai.

Diaertacijos atruktttra ir apliatin. Diaert.aoij^ sudaro Ivadns, literaturos apivalga, skyrius, kuriaae apraSytoe ife-tirtujii klinikin6s eharakterlstiko8 bei tyrino metodai, 3ky-riu i , kuriuoae pateikinmi tyrirai| rezultatai, rezultatii apta-riraas, iivados, praktiniia rekomendacijjoa ir 1 i turntilros aias.

Diaertaci j<4 audaro//0 mnS inraSC io pualapiai, f lenteli-a, /Si 1 iusjtrac i jos . I.i teraturoa auraSe yra ¿■¿¿Sal t inia i .

ISTIRTI LIGOHIAX IR TVRIMO METODAI

Doplerir.es - sektorin&s EchoKG budu iStirt.i 92 asraenys.

Kont.rolin^ ¡jrupfj (I) sudarA 47 paeientai be klinikiniij Sirdi»!« ir krai jnjiys 1 iij aiatemos susirgimij poZymin. Sios ti-riumujq irupAs ami i aus vidnrkia buvo 29 roctai ¡29 +. 13 m. ) i jn Hudar<S 17 mot.;m (30%) ir 30 vyrn (64%).

Patologinii erupç (II) audarè 46 ligontai, kurieraa at-Jikus dt-áiniiiJH èirdies ertciiy jaanomet.rij^ raati padidójq spuudimai deâiniojo okilvelio (DS) ertméje bei PA. Vidutinis êi4 lijioniq amiiifu 'uuvo 36 raetai (36 £ ¡1 го. ) . Öitj grupQ sudaré 15 raoterij (33%) ir 30 vyrij ( S7X) .

Patologinq grupq sudai'è du poßrupiai: IIA pogrupyje bu-vo 36 ligoniai su PH, kuri ièsivyetô 4f2yt°s patologijoa pa-sekoje. IG (44S) àioa йгирйв iigoniij sirgo dilatacine kar-diomiopatija, 5 (14%) - PA trombembolija, 4 (11%) - piriaine plautin»? Ъipertenzija, 3 (8%) - reumatinós kiloàs ¡aitralinio voítuvo (MV) yda, 1 (3%) - MV ir aortos voätuvo (AoV) ydo-mis, 1 (3%) - AoV yda, £ (G*») - iáeraine Sirdiee liga, 1 (3%) - auioimuniniu miokarditu, 3 (8>¿) - huvo protezuoti HV.

IIB pogrupyje buvo 9 ligoniai su PH, kuri iânivystù iSinítn Airdiíis ydn paoekoje, t.y. intrakurdinio^ tyrico aeta 5 (5Ci'Á) & ios «írupéa lißonianss buvo pafcvirtiriti ckilveliq pertvaros defektai, 4 (44%) - prieáird2ii¿ perLvaros defektai .

IIA pogrupio litfonini buvo kiel; vyresni (vidutinic ав-iius - 44 + 10 в.) u¿ IIB pogrupio ligoniua (vidutinia ам-Sius - 35 +11 Ш.). IIA poßrupyje 75% ¡27 lißoniai) sudaré vyrai ir 25% (9 ligoniai) - ¿¡oterys, IÏB pogrupyje 33» (3 ligoniai) - vyrai ir 67% (6 ligoniai) - poterys.

II g r upé je 20 (31%) ligoniii (visi jie pr .laus'- IIA pogrupiui) buvo PV. kikusieras ligoniaas biivo einueinia rit-глав.

Visiena II grupas ligonieœs EciioKG ir intrakardinie t>-rimai buvo atlikti esant toas paóioms s^lygoas, t.y. esant tokiai pat ]igonio aavi jautrti , objektyvaus tyriibo duoaenicfí ir nepakeitua raedika¡»fnt ini o tíydymo. 30 IIA grupee ligoniij, Uuriems buvo PV, EehoKG tyriraas buvo atliktae prieá intm-kardini tyring ir dar- karUi - intrnkardinio tyrimo oetu, atMekant uá goi i anñ i(i Jn end о к ardí 114 akilveliq s t iraul iaci jq tara, kud siuv i nun] i 11L i Fi - К intervalus EKG ir nustatyti pa-kankaüííj к ardioc i к 1 ij skaiüiij, kurí, reikia suvidurkintí , norínt palikimai apskaiôiuoti Doplor EehoKG kraujotakos paramet i'us lisoniams su PV.

i>hoKG tyrir.ai buvo atlikti apnratu INTERSI'EC Xb ( JAV ) . I)idí. iojo bei mai ojo kvaujo apytakos ratij kmujotnk i tyrimui buvo imutlo jumas du|. I г к s i n i s 3,5 Mhr. daznio dnvikli», didel > jnut пило i npul s i 11 íh - <)np 1 iM-i il i a rez linas. EchoKfi vaizilaa

buvo retfictruo janas vi rfoo juoa to je. Kartu su EchoKG buvt> regiatruojrina EKG II stnndartinóje aerivnci jc jo , todói buvo £¡alÍE¡a a i nchrcnizuol i kardiociklo far.es pagal EKG elenentuf5 EchoKG tyriiao sietu ir panaudoti tal tol ineeniea.'a s;kai¿ ifivimaaiy „

Tyrinai ligoniaaH buvo atlieka '. neforsuoto iSkvdplno fazéja. ISvedus tipinj, DM EchoKG parasternalin4 kairiojo akilvelio (KSJ ilgoaios aáiea pjüvio vaisd.^ ir nuatabdíiua j i akliv.eliij aintoléa raetu esant pilnai ata í dar iuoi orats AoV Ьигйвз, buvo matuojp.mas AoV 2iedo« ties buri(( pagrindalo. Aortos anuos plotaa buvo врзкаiCiuojaroaa pajial forrauiq:

KSP - Ifl)» /4 ( 1) ,

kur К.ЧР - kraujagyqlés якогзрjüvio plotas (со1 ), D - aortos 2iedo diunetras |cn).

Kraujotaka per AoV buvo tirioma Dopier EchoKG tyrino pagalba pilcalinio keturiy категц su iftveatf1. aorton éaknini pjüvio vaizde, doplerin^ langelí talpinant aortoa centro, íiedo lygyje.

Ma4oji. kraujo apytakos rato kraujotaka buvo tirinoa DM EchoKG paraslernaliniame aortoa trumpoaioE aáiea pjüvio vaizd«, kur yra gerai materias PA vcítuvo üiedas b«i PA kamienas. Su.i t.nbdi i us Ai vviizdq skilveliii aiutoléa aetu, eaant pilria atsidariuaioras PA voituvo barón?, buvo isa-tvio jamas PA i i edo diametras ties burii; pagrindaio. Pagal (lí formulij buvo apkaiíiuojamas PA anüos potaG. Sito patien pjüvio vnizde buvo tiriaraa kraujotaka per PA voituve*, doplerinl langcli talpinant PA iiedo lySyje paüiaxc krau jagys Ms centre.

Tirinnt kraujotakrt didi it^jane ir ranii\jaoe kraujo apy-takoa ratuoHe bütina sqlygti buvo iaikoma tai, kad turéjo b'j-ti ninimalur, kampaa tarp kraujo nrovés kryptierj ir'dop-lerinio spindulio eigos. Buvo reaintruojama aiflki, lyjriain kraitais ir raakaimalaun greiiio kraujotakos kreivé. Su-atabdiiua vaisdus buvo apibréSiamoa kraujotnkoa kreivde, pa-¿y¡r,int makaisiulit krau jot.akos kreivSa taákíi (aaksiraalu kraujotnkos ¿'je it 4).

I kraujotakos kreiviq analizé.a protokoltj buvo itraukti setiuntya didíiojo ir o jo. к rau jo apytakos ratij kraujotakos parametral: nrnksiroalus greitis (т/з); ¡naksimulus apaudimv) Кrad i en tаз (mm Ug at); vidutini3 grei is (m/s); vidutinis ьртлИшц' -¿radíenlas (mm Jig at) ; t&kraós greicio integrn.la»

ñ

(ob); tèkmôs périodes (a); pagreitêjimo laikas (s); aulô-tôjimo laikas (a); pagreitéjirao laiko ir tèkraôs periodo sen-tykis; pagreitèjirao ir sulôtôjiiao laikij santykxs; siatolinis tûris (al); ninutinia âirdiea tùrie (L/rain); âirdies indeSs-заа (L/ain/a*). Minéta roetodika uiregistravuB kraujotakos kreivQ, visj iàvardir.ti kiekybiniai rodiklisi buvo apskai-ôiuojami autoniatiêkai. Makaimalue spaudiaij gradientes (ДР) buvo upakaiôiuojamaa pagal raodifikuot% Bernoulli formula:

¿P -- i v> (2),

kur V - makaimalnja kraujotakoe per voätuv^ greitie. Viduti-nis greitís (VG) buvo apskaiôiuojassas pagal forsulq: VI + V2 + V3 + ... Vn

VG =-------------------------------------(3),

n

kur VI, V2, V3 ,.. Vn - kraujotakoe Sreiöiai, ivairiuosa kraujo tókEéa taákuose, n - taâkij ekaiiiua kreivèjeD ku-riuose tirieEasj kraujotakos Breitis.

Tôkciàa greiôio intégralas (TGI) buvo apakai¿iuojaabe pagal aekanóiq forinuiq:

TG1 = VG X TP (4),

kur TP - tékroAs périodes, t.y. laiko intervalaa nuo kraujo tèkinôa per voä tuvij pradiioa iki pabaigosl

Kraujotakos рай re itôjimo laikas (PL) - tai laiko intervalaa kraujotakos kreivôje nuo iêvaryrao iS ski'velio pradiios iki to laiko, fcol paa iek iarjua nmkaimnlua kraujotakos greitiB (1 pav.)• Kraujotakoa aulôtèjiao laikaa (SI-V - tai laiko intervalaa kraujotakos kreivôje nuo maksinalaua kraujotakos greiôio taÄko iki iävarj'Bü ié skilvelio paba i tíos.

Sistolinis turia (ST) buvo apskai ö i uu janas aekaiiiliu

bùdu :

ST - TGI X KSP (5) ,

kur KSP - ki-aujagya 1 és akerspjùvio plotoa.

Minutinia ôi ni i es túriH (M3T) buvo ap&kuiâiuojarauH pa-йн1 forriiuîç :

MiT = ST X SS1J (6),

kur S SU - Sirilie.4 ним i (. ruuk i mij daíniü ,x;r minuttj.

F'atiul (V) ГогппгЬ; buvo apskaiô i uojaniaa ô irdies mdeksas

(Si):

S.I - HST/KP!' (7),

!,ur III'I* - kùrio [inurii.iuH l'b'tas ; 1нг ) .

1 pav. Kraujo tôkoôa per PA voituvsj niatolsn faetis sebea» noraoje (A) ir F-H atv'eju (B,C).

Uo to, buvo шдtu оjaraaa DS prieá i&varynini i periodus (DSPIP). DSPIP (я) - tai laiko intervalos nuo Q dnntelio EKG pradäica iki iávaryao íñ OS pradiios, t.y. kraujot.akoa par PA voi. tuvt\ ,/radi ios Biatolóa metu. Euvo apnkai¿ iuojaaas DSPIP ir PI. aantykia (DSPIP/PL), bf-i DSPIP ir TP uantykis (DSPIP/rP).

Resurgitaeinô srovè per TV buvo ¡rijginama resf i atruot.1 viaoHC litanoiuoas ploká turnóse, kur serai buvo raatomas TV, D3 ir DP, dopierini langelj, talpinant tiea(TV burin galaia is DI pusôa, kol buvo u£reg i я truotaa muksiiaalua doplerinie spelitras au maksiraaliu kraujotakos greiiiu. Didiiaucio ßrei-tio dop)eriniз spoilt raa du2niau3ia buvo ret; i з truo jawas iä kiek modifihuoto apikalinio keturin катсгц pjûvio vai&do. Buvo iratuojamaa makainialus regurtfi taoinôs srOvia per TV ßreitis ir paiíal (2) formula apukaiöiuojamas nakairaalua ais-tul inis арписИшц gradientaa tarp DS ir DP. SÍ3tolinia apau-diwas DS ertmíjje (SSDS) buvo apakaiöiuojamas prie njakai-mulaua uiütolinio spaudimij gradiento ( P) per TV pridedant Vjdutini Bpaudira>t DP (VSDP):

SSDS ; P + VSDP (8).

Kadangi kliûtiea t.urp D3 ir PA nebuvo, aistolinio spaudimaa Dü buvo 1 y ¡; u я a i s te 1 i ni aro spaudimui PA.

Resurgit.acija per PA voituvq buvo registruo jassa iô paras ternalinio aortes trurapos oâjea pjùvio vaizdc, kuriaae gérai matozai PA voítuvas, PA kanienas bei DS iévaryao trak-taa ¡DSIT), dopïerini langelj, talpinant DS1T netoli PA voZtuvo buriy centro, stengiantio uâregiatruoti (aakeismlij dopleri»4 apektrq, au laakairaaliu kraujotakoa greiôiu. Buvo matuojainaB krmijotakos per PA voituvq mokajmalus diastoiinic greitis ir groitifi diastolès puba. i go je (2 pav.). Pagal (2)

2 pav. Kegurfiitacinéc arovôs per PA voi tuv^ eoheasik Vt -st»kHiiac,lu8 iTrci tia, Va - galiniu dînatolinic greitis»

formula buvo apskaiâ iuo jami suakaiiasiUm diaatolinia ir galinis dioatolinis spnudimtj gradientai tarp PA ir DS, Dias-toiinia spaudiinnB l'A (DSPA) buvo apnkaiôiuojaraaa prie gaiinio diastolinio spaudimii grudierito (ÛP) per PA voituvq, pridedant DS spaudiinij diastnlôK pnbojgoje. Kadangi DS spaudiraas diaatoléa pabaigoje yra lygus DP vidutiriiuE spnudiuiui (DPVS), DîiPA buvo apskaiôiuojamaa pagal fom>ulç: DSPA - AP + DPVS (9).

Apatinàs tu3ôionioa venos (ATV) diaœetraa buvo oatuo-jaoao VM ir DM EchoKG pagalbu davikliui essnt subi; jtalinèje padétyjei iêsivedus ATV - DP jungt|, H-reâimo spinduliu. kertant atatmenai. ATV aieneles 1 cm atstuiau nuo ATV - DP

Jungties. Buvo reatuojarai ¡ainiraulua ir makainalus ATV dla-aietrai M-reSime ^kv^pimo ir iftkvôpimo raetu. Vartintaa ATV s.ukritimo indeksaa (SI) pagal fonaulij: Dl - 02

SI =-----------X 100 ( 10) .

Dl

kur SI - ATV aiikritiibo indokans '%) , Dl - renksiinalus ATV diametraa iikvepinnt, D2 - minimalua ATV diaroetra* (.kvèpirao mecu.

Klekvieno tyrioo protokola« iâ eehokardiotîrafo auto-eiatiâkai per interfeisi^ buvo perduoaaraaa i persor.nlini korapjuteri R0B0TIÎ0K 17 15 ir po npdorojimc apecialiai adap-tuota telekomun i к ас iri i о ryàio ргойгата uiraàomas i, diaketq. Toliau u 1 lr!»iiai'3inio Lyrirao duoinenys buvo porvodani l riBASE Iï duoir.enq Ьапкц. Toi i ¡nesnè je eigoje âie duomeriya buvo apdo-rojami PC AT kortipjuteriu etatistinin pureté pagalba.

TYRIMU ÎÎE2UL.TATAI IR J!J APTARIKAS

Iâtirta krnujotaka 47 sveikiema êaonôas uiairçjame ir di-diif\jame kraujo apytakos rntuose, Atlikta kraujotaicos krei-vi4 P^r nortos ir plp.uiin arteri jos voi tuviia apcktrinA niu-lizù (1 )en( lé).

Makairaalua kraujotakos greitis (MG) kontrolinôje gru-péjo per AoV buvo lygua 0,9П + 0,1 m/s, per PA voi tuvn buvo mai esni s - 0,82 + 0,1 т/я (p< 0,00î). Vidutinis kraujotakos greitis (VG) d ici?, ifi jame ir j anie kraujo apytakoa rutuoae

buvo atitinkaroai 0,7 + 0,29 m/я ir_0,53 + 0,36 m/a <p< <C,001>. M:»ka iroalua (MSG) bei vidutinis spaudirati gradientai (VSG) didiiivjaoe kraujo apytakos rate (atitinkanai 3,Я5 + iM),88 шга Hg at ir 2,04 + 0,53 mra lie st) taip pat 'buvo dideani, negu цjame (atitinkamai 2,66 +_ 0,76 во ils 3t ir 1,55 + 0,54 mia llg si.) (p> 0,001 ir p> 0,001).- Tékra6s po-riodas-: (TP! did:; iцjaine kraujotakos rate buvo 0,27 +. 0,07 я, u:aiqj;me - 0,3 +_ 0,08 s, a ta t i r» t iôitai patikimo ukirtumo ne-buvo (p>0,05). Skyrôsi kr&ujotakoa kreiviti formoa abiejuoeo kraujo apytako:- ratuose: kraujotakos kreivé per PA voi tuvt^ buvo kitpoJo formos, t.y. PI. (0,15 ± 0,04 a) nedaujl akyrêsi nuo SL (0,17 + 0,04 s), tuo tarpu КЗ iâtokunôio kraujo t.'kn»';s PL (0,09 + 0,03 s) buvo i.vmiai t ampesnis u>. SL (0,1R + 0,01 s) (p< 0,001). Kraujcl riKoa рог Ao voz tuviv tôkm-ia

1 lentelé. Sveikn йвоп1ц didäiojo ir cuäojo kraujo apytukoe ratvj kraujotakoe parasotmi

Kruujotakoa Didyais kraujo Maiasis kraujo

paramétrai apytakos ratas apytukoa ratas

Make i malus kruujo

tókmOs tíreítis (а/в) 0,99+0, 11 0, 82 + 0, 1 p<0, 001

Makoiumlua Bpauditaj

grudientas {(aro IIst) 3,85+0, , Й8 ** t 66 + 0 „ 76 p<0, 001

Vidutinia kraujo

tékniüs grcitin (¡а/в) 0, 7 +.0 1 ,29 0, 53 + 0, 36 p<0, OL X

Vi du» i г i в s pulid i «14

g г г. di entas (nira Hg Ht) 2,04+0, ,55 1, 5 5 + 0, 54 „ P<0» 003

Tôkœès péri odas (s) 0,27+0, ,07 0 . 3 + 0, 08 p>0, 05

ïôkr.èa ilreiûio

intégralas (сш) 19+1 , ,84 18 ,3 + 1, 71 p> 0,05

Г-aSrei té ji шо laikas (s) 0,09+0, ,03 0, 15 + 0, 04 p<0, 001

SuJâLAjimo loiknu (a) 0,16+0, ,04 0, 17 + 0, 04 ' p>0, 1

TL/TP 0,34+0, ,06 0, 4 4+0, 05 p<0, 001

PL/SL 0,54+0, ! 15 0, 81+0, 14 p<0, 001

HietoiiniB tûris (ш1) 73,3+8, ,03 72, 56 + E Î 2 p>0, 5

MST (L/min) 5,15+0, ,4 5 ,1+0, 3 P>0, r

SI (L/ïïiin/m* ) 2^8+0, ,32 2, 7 7+0, 27 P>0, V

groiöio intégralo (TGI) vidurkis buvo 19 ± 1,84 си, о per кл voituvQ - ¡8,3 + 1,71 cm (p> 0,05). Skyrôai PL/SL ir PL/TP scntykiai abicjuese kraujo apytakos rat.uoae ( didi. i^ jaae kraujo apytakos rate atitinkaraai 0,54 +_ 0,15 ir 0,34 + 0,06, tta2_q,jaiae - 0,8 + 0,14 ir 0,44 ± 0,05, p< 0,001).

Tokiu büdu, kraujotakos per Ao ir per PA voituvua krei-vô3 kontrolinôje grupa je skyrèai viena nuo kitoa: ci&kaiiaalus bei vidutinis kraujotakos greiöiai buvo dideani, о kraujotakos pagrei tô jiiuo laikaa trumpesnia didíiqjame kraujo apytakos r'tte, negu «mSfi jaffie.

Aortos Èiedo ir PA á iedo diani' trai sveikiema âiaonôratâ buvo lygus 2,25 ^ 0,14 си. Siatolinia tûria (SI) didêit^jarae kraujo apytakos rate buvo,73,3 £ 8,03 El, maitijeme - 72,56 + tR,?1 ml i Didi iojo kraujo apytakos rato MST buvo 5,15 + 0,t >

L/iuin, muí,ojo - 5,1 + 0,38 L/miü. Didíiojo hraujo apytakoe rato Й1 buvo 2,3 + 0,32 L/min/b¡», o mníoju - 2,77 ± 0,27 L/mi п/и1 ,

á tat. i a t. ÍSkai patikimo akirtuuo l.nrp di di iojo ir nmíojo kraujo apytakoa rat.y ST, MST, 91 neraatn. Tai rolo, kad ойац tnikyt.a melodika - teiainga ir sali büti naulojawa kaip alakai t.os taákaa vertinunt kairiijjn ir deá iniijjii Airdit'B ert-ппц kraujotakoa paramètre aa i.netri jfj tiriunt 1 i коп) из , ser-gnniiua íüytoraia bei Igiatouiia Sirdiea ydoniia uei kita Sir-diea patologija.

Dopl^r EcboKG metodu iätirti k rau j o t.nkoH paramétra! ma-irçjame kruujo apytakoe rate 45 ligoniama, kuriema atlikua deáiniqjU Sirdiea ertiaiy manoaetri jti nuatat.y.nfi pisdid'ijqs apaudiraas US ertrage ir PA.

Viaiera« ligonínms, aergantieca PH, buvo padidôjqs PA díame t. rag (2,в! 0,18 cm), pfilygínua au PA dinraetru {'¿,'¿5 + ± 0,14 era) aveikti iStirtyjn jfriij)->je (p< 0,001), t.aôiau koreljacijos tarp Hiatolinio, viduLinio bei diatjtolinio арашНтц PA ir PA diámetro nebuvo {г = 0,11, г ~ 0,41, г = 0, 2G at i t iпкаша i),

Krau jotakos per PA voituvQ k.eivin fora», lißoiiiane яч psdiiîèjusii! spaudinsu \ ryikiai akyróai iiuo Hraujotakoo kreiviq forrK'-ч kontrolinàje grupéje (1 pav ) . 13 (29X) sergunûiij PH )igonÍ4, kuriema buvo sinuainis ritmas, kraujotakos (¡reí tía didójo staiga, ra«iks iraalij greiti pasiek-daraas ankstyvoje uistolôje, staiga raaâôjo iki aistoléa vidurio ir vèl didôjo, völyvoje aistolèje p<; в iekdanaa antrf), uaJeanio greiSio pik(^, ir vél maíéjo iki iâvaryno ift OS pnbnigoa ir PA voätuvo uäaidarymo <1 pav.С), âiema ligoniaBB intrakardinio tyrimo raetu nuatatytas dideania kaip 70 am Hg a aiatolinia apaudimap PA.

!2 (27%) ligoni'4, kuriean buvo ainuairiis ritmas ir intraknrdinio tyrimo teetu iêmatuotaa œaâesnis nei 70 tara Hg at siatolinis apuudiaas PA, kraujotakoa per PA voítuvrç kreivós forma buvo trikampio fornos, t.y. kraujotakos greitis didôjo ankstyvoje aistolôje iki aakaiaalaua ir lôtai jiaâôjo iki iâvaryœo ià DS pabaigos ir PA voätuvo uäaidai-уяо (1 pav.В). 20 (44%) IT grupés ligoniu, kurienss buvo PV, . registruotoa abiejn forraij hipert.enzinôa kraujotako3 kreivèa per PA voätuvi^.

Dopier EchoKG metodu nustatytl kraujotakoa parametral per i'A voituvf^ visoae tirtijjn grup«ae pat«ikti 2 lentel«je.

TTA ligoniy firuptije MG (0,65 + 0,13 m/s) buvo maieanic (p< 0,001), negu HG (0,82 + 0,1 m/a) I istirtujii grupoje, tuo tarpi) IID grupi's HG (1,15 + 0,22 m/u) buvo dideeiis u2 koti trol i neie cruriis HG (p< 0,001) ir ui 1.ГА grup63 MG (p< 0,001), VC (0,4 + 0,11 m/s) per PA voi tuvt* XIA ligoni« Krui»Sje b-jvo usaf.esifts (p.< 0,05), negu I grup6je, (-0,53 +_ + 0,36 m/s) i о IIB grupea VG (0,74 + 0,15 ш/а) buvo dideHr.is ui VG kontro 1 in«S jo grupdje (p< 0,001) ir IIA „rupije (p< 0,001). MSG (1,81 + lt'J* mm Яй at) IIA ligoniy grup^jo buvo .ek louiesnis ui MSG (2,G5 i 0,76 тш . л at) I iStirtijji;

2 lenteli . Kraujotakoo paranetrai Eaicajaa!e kraujo apytakoe rate sveikij ir зегйапМц plautine hipertenzija grupdae

Parametral

I g г u p<5

0,82+0,1 2,60+0,76 0,5Ь0,"! 1,55+0,51 0,31+0,02 18,3+1,71 0,14+0,0 0, 17 + 0,02 0,4 1 + 0,05 0,81+0,14 0,1+0,02 0,32+0,07 0,71+0,19

I Igrup»!

0.7-U0.27 .2 ,73 + 2 , 75 0,47 + 0 , 18 1,18+0,96 0,25l0 ,05 12,49+7,34 0,08+0,02 0 ,18 + 0 ,00 0,32+0,08 0,49^0,19 0,1+0,01 0,41+J) ,08 1,28+0,26

IIA grup<5

0,65+0,16 1,81+1,01 0,4+0,11 0,86 + 0, £.9 0,24+0,05 9,58+2,94 0,08+0,02 0, 17 + 0,0-1 0,33+0,OS 0,52 ,2 0,1+0,01 0,4+0,08 1,28+0,26

X T Ii. £ rupd

1, 15 + 0,22 0,44+4,2 0,74+0,15 2,44+1,13 0,310,05 24, i;+8,27 0 ,08 + 0,02 0,22+0,04 0,23 + 0 , 17 0,38+0,08 0,09+0,01 0,29+0,08 1,09+0,37

HG (ш/а)

MSG (sia H>: at)

VG (ю/я)

VSG .(mm lis at)

TP (s)

TGI (cm)

Pt '(я)

SL (f. )

PL/TP

Pb/SL

DSPIP(b)

DSPIP/TP

DSP IP/PI,

grup^je (p< 0,001), o 113 grup^je MSG (6,44 + 4,22 в» llg st) buvo Zymini didt;si,'s (p< 0,001), paiyginus su visomiB kitomis iétirt4j4 grupómi.s. VSG (0,86 + 0,59 mm Hg st) IIA ligoniii grupéje buvo raazesnis (p< 0,001), palyginus su 1 grupas VSG ( 1,55 1 0,54 1Ш llg st), tuo tarpu IIB grupea VSG (2,44 1 1,13 mra Hg st) buvo didesnis (p< 0,001), negu VSG I grupAje. IIA grupyje TP (Ó "4 + 0,05 s) buvo trin»pMsn is (p< 0,001) palygi ñus siu I grupóa TP (0,31 + 0,0H я). 4 111 lirupGje TP (0,3 + 0,05 s) beveik nesiskyri; ni;o kon tro I i iu'is

Ягирйя TP, bet patikinai akyróai nuo IIA grupóa (p< 0,001). TOI (9,58 £ 2,94 cm) IIA <£rupôje buvo .naäesnia (p< 0,00i), palypinua au kontrol inô» grupóa TGI (18,3 1,7 ca). 113 grupas TOI <24,11 + 8,27 cm) buvo dideania <p< 0,001), neSu kontrolinéje ¿rupéje i г âyraiai didesnia (p< 0,001), netfu TGI IIA ligoniq aruiJÓje. II grupea ligoniij kraujotako3 PL (0,00 + 9,02 ai buvo tyraiai aalesnia (p< 0,001), p^lyßinüa au I ЗгирЗн iAtirtyjq PL (0,15 jf 0,04 я). TIA jjrupéjo kraujotakoa PI. (0,08 + 0,02 s) ir IIB -îrupwje PL <0,08 + >0,02 a) neaiskyrft ¡ici tarpusavyje, nei nuo II g.-upôE kraujotakoa PL.

Korcliacijoa koefieientui tarp PL ir a i atoi i ¡lio, vidutinlo ir diaatolini-o apaudimu PA II grupAje buvo r- -0,8, r = -0,68 ir V = -0,82 a t i tiliksma j (p < 0,001). Kai kraujotakoa PL buvo lygua ar snieania r.ei 0,13 s Sio poiymio jautruaas nuatatant PH buvo lygua 100%, apecifièkymas 53%; 0,12 ir t.ra»|)iî3nis PL alspindi pndid<}jun4 apaudinf^ PA 98% jautrumu bei 77% apee ifiáкили, 0,'i ч ir trurapennia - 93?4 jautrunu bei SIS 3peci f iâkugiu, 0,1 s ir trump -anis - 87% jautrumu bei 100'% spec i í'i í kurai.

Kraujotakoa SL (0,17 0,04 s) IIA arupij.i atntiatiékai nee.iskyro nuo SL (0,17 _ 0,04 з) I iâtirtijjrj grupéje. Tuo tarpu IIB цт pôje SL (0,22 ± 0,04 з> buvo ilgosnia vf. I (p< 0,-001) ir wz IIA дгирйв SL <p< 0,001;. PL/TP (0,33 + , +0,09) HA grupôje buvo maíesnis (p< 0,001), negu I grupôje-' (0,44 ± 0,05)¡ .o IIB grupèja PL/TP (0,22 i 0,1?) buvo dar maleania (p< 0,001), lyginant su kontrolioe grupe. Hasta vidutinio 3tiprurao atvirkêtinô koreliacija tarp kraujotakoe PL/TP bei aiatolinio, vidutinio ir diaatolinio apaudiœy PA II, t.y. vÍ3oje ligoniij au PH grupèje (koreliacijos к; fioienlai buvo atitinkamai lygCss r -0,64, r - -0,63 ií г = -0,52, p< 0,005). Koreli&cijos keeficientai tarp PL/TP ir sistolir«io, '.-idutinio bei diaatolinio spaudiraij Iм. buvo geresni IIA iigoniij grupêje, palyainua su II grupo (alitinkamai r = -0,78, г -.-0,C3 ir r = -0,75, p< 0.001).

PL/SL HA (0,52 ^ 0,2) grupóje' patikiaai skyróei ir buvo ma-¿es»is (p< 0,001), negu FL/SL kontrolinéje grujj*je (0,8 + 0,15). 1TB gr 'ó je PL/SL (0,38 + 0,08) buvo dar smäesnis, iyginant au kontrolini» grupe (p< 0,001). Rasta vidutinio stiprumo atvirkStinô koreliacija tarp PL/SL ir sistolinio, vidutinio bei diaatolinio spaudiran PA II liaonitj

gru)-''je ( korcl iuoi jos koef ici enta i atitinkauai r =-0,61, i- r --0,5, p< 0-001). IIA ] i/Joniij grupè je koreliaeija

turp f'/SL ir uis toiinio, vidutinio bei diaatolinio apautiiciii i'A buvo fîcresinè, nt?gu IX gju{>6je (kor<; 1 iaciJos koeficientai nt i tirkfiniai r - -0,73, r = -0,59, r - -0,7, p< 0.001). DSPIP (0,09 + 0,01 'i) 11A grupôjc- ir 1IB grupùje (0,08 + 0,02 k ) b lu i i t i i h » i i>ca iakyré nuo kontrolin-ia grupoe IJSP1P (0,1 + +.0,02 u) . DSPIIV il/ (1,28 ± 0,26) 11A «ruj>i>je uuvo "beveik .K-i,!ului diJiibniu (p< 0,001), negu X grupèje (0,71 ± 0,19). DSP! l'/PL II grupèje (1,24 +0,31) ir IIR grupéje (i,08 + + 0,38) liuj) pat buvo didesni (p< 0,001), ntfiu Kon t roi i_né je grup<5„ . Hanta t'eni tiesioginé koreliaciju tarp DSPIP/PL ir BÏutoIinio, vidutinio bei dian toi inio apaudiwi PA 11A ligor,Li4 iîrupôj<-t ( ati t inkuiaai r = 0,6, r = 0,86 ir r = 0,83, p< 0.001j .

K,-> laniii DSl'JÎ'/PL gérai koreliavo bu spaudimu l'A, Saliesa naudoti Biriétti &antyk{, mistatant padid^ju«4 apnudimn PA.. 93% ligonin, ner^nnc i Pli, DiJPIP/Pi. buvo >1, o kontroiinèje grnpAje DSl'IP/PL 9U% iètirtiijq buvo <1. USPiP/TP (0,4 i +0,08) IIA ¿rupèje buvo kiik didetinin (p< 0,001), palyginua bu DSPIP/TP (0,32 + 0,07 kontrolinôje grupéje. Neraata gero lion liacinio ryâio tarp DSPiP/TP ir spuudiciij PA viaoae liïoniij, «erEnni i>( PII, grupÔHe. Neraata koreliacijoa tarp kraujotakos MG ir VG, MSU ir VSG, TP, TGI, SI. ir apaudimn PA viaoae 1 i ¿onin grupùsc. N'ebuvo koreliacijoa ir tarp D3P1P, TP, kraujotukoa PL bei aantykiniii dydiiii ir âSO.

10 lit;onin su PV zoiulavimo metu atlikta u£ goi i anô i o j i endokardinê akilveliii atimuliacija duêniu, 0% viréijanôiu vidutint ËSD, tara, kad suvienodinli kardioeiklij trukiay . Stabilipi uîvaldiius ritoiq, sistolinia spuudisiaa PA suiiieiiédavo 10 5 am Hg at, dia.atolinis - atiti/ikanai

pi»didôdavo, o vidutinin apaudiraas urba neiyraiai padidêdavo, arba nesikeiadavo. Kraujotakoa per PA voituvi^ popier IichoKO paramétrai, gaut.j si : mul iac i jos Eetu, buvo pnlygir.ti su atitinkumais par amétrai 8, Sautais auvidurkinant. 10 paeiiiui sekancin kurdiocikli). Hegfiut.a statiatiâkai patikimo skirtucio tarp parametnj, nustatytii abiem budais. Todôl galiiua toigti, knd, eBrtnt. PV, uitonka suvidurkinti 10 paeiiiui eekaniin kard ior;iklu .

43 (9<>Х) II grupéa ligoniaias Dopier EchoKG aetodu regiatruota resurgi tacinè srové per TV. 39 (913) iô 43 ligonii) uäregiatruotas visas regurgitaoinéa arovés per TV apetítraa, kucraet galiraa buvo analizucti kreiveo, t.y. iäoatuoti maksiraalij regurgitacinêa arovôs per TV greitt ir apakaiûiuoti MSG tarp DS ir DP.

TV ~egurgits*cinéa arovôs MG âioa 3rup4s ligoniiiaB buvo 3,52 t 0.52 a/a, aistqliniai MSG tarp DS ir DP - 50,65 ± ¿14,75 nm Hg st. Atiikta lioreliacinè analizó tarp Dopler EchcKG aetodu nuatatyti) siatolinii) MSG (tarp DS ir DP) ir aistolinii) spaudiiaij PA, iéraatuotq tieaiogiai. Raatas glaudua koreliftcinia ryâys tarp rainôtvs dydäiq (r = 0,94, p< 0,001).

Prie aiatoliniq MSG .tarp SS ir DP, nuatatyti) Dopler EchoKG bûdu, pridéjus vidutiniu3 opaudinus DP, iâaatuotua intrakardinio tyrimo ¡r.etut gauti aistoliniai apaudiraai PA, kurie gérai koreîiavo su sistcliniaia 3paudiraeiB PA, nus-tatytais tiesioginés ïanoaetг ijo3 bûdu {г = 0,95, p< 0Э001).

Viautiniei spaudiœai DP, nuatatyti áii-dies zor.davino cetu, svyrovo r.uo 3 mm Hg 3t iki 34 иш Hg 3t (vidurkis 10,25 + 5,94 яга Hg at). Todôl prie Do-ler EchoKG bûdu nustatyti^, aistoliniij MSG tarp DS ir DP buvo pridôtaa paatovus dydia 10 шш Hg st. Gauti iávesti iai aistoliniai 3paudioai PAt gérai koreîiavo r \ siatoîiniaia Bpaudim<\i3, iàaatuotaie nn'iometri jos bûdu (r = 0,92, p< 0,001).

II grupéa ligoniaaa ATV SXs nustatyti EchoKG ¡r.etodu, buvo 36,9 + 3,24%. Atiikta koreliacinô analizó tarp ATV SI ir vidutinii) apaudirai) DP, iämntuoti) zondu\too metu (r = -0,8G, p< 0,001), Gauta regreaijoa lygtis y - (-0,6)x + 30,9 naudota DP vidutinio apaudimo apskaiôiavinui iá ATV SI. Neinvaziniu bûdu apskaiá iuotaB DP vidutinin apaudimi) гч ksmea pridôjus prie MSG tarp DS ir DP, nustatyti) Dopler EchoKG bûdu, buvo gauti s i a tt>iin iai spaudiiuai PA, kurie fierai koreîiavo su s? i з toi i n iai a spaudimais PA , iámatuotais tiesioginiu bûdu (r = 0,79, p< 0,001).

<13 (9f>?£) II grupéa ligoniams Dopler EchoKG metodu buvo uí regiat l'uot a regurgitaoi né arovè per PA voátuvi^. Buvo isuutunti kraujotakos greiciai ir apakaiûiuoti diastoli niai spaudimi) g rail i entai tarp I ir DS . Resurgitacinès arovè;'. per ¡'Л \oitu\n MG buvo 2,58 + Ü,f>4 т/я, о diastolóa pabaigoje -

2, in + 0,u e/s. Diastoliniai MSG per l'A voi tuvr; buvo 28,3 ± + 14,4 ma tic st, c RpaudiB'-i EradicntEii tarp PA ir D3 diasti !6e pabaigoje - 33,C * 12 ck Kg at.

lii-gurji tacinaii srovis per Pa voituvr. kroivéïs forcc. prikluusô nuo ijpaudirao Pa. 2 (5K) liconiacis i£ C3 buvo ui rejîis truuto trikmapio fnraos resurcitacinéi; trcu jot&hoE kr-uivô diestolès aatu, t.y., rauksiEalus orovôs Kreitifc buvc regist ruojeatas iàka'rt po PA voituvo uieidaryao ir prfedèdavo œaJ.êti juu ar.kstyvoje diaatolè jo. Siemr, ligcni&ns vidutinic apaudimas PA buvo ieueenia kaip 25 mœ !lg et. 4 (95%) ligoniui regurgitacijo« spektro per PA voituvq, araplitudô aeiym. ..i mafcèjo visoa diaptoliia setu. Visieme ¿iecia 1 i ¿on i atîs vidutinla tipaud i laae PA buvo lygus or dideanis noi 25 trias Kg tit.

Prie spaudimo £rnc;i onto tarp ?A ir DS diostolùs pabai£oje pridijuR spaudimq DS diastolée pebaisoje, Salime apaktiic iuot L djustolini, ¿ip^udio-..^ PA. Spaudiaut. Dii diasktcldt. pabaigoje atitiiiku vidutinia& spuudiEui DP. Todùi prie ajjnudiaii gradiento diastoles pabnigcje tarr- PA ir DS pridôjus vidutini apaudiiuii DP, iêuiatuotfî tiesioginiu bûdu, buvo apakaiCiuota ièves' nô PA diastolinio apaudico reikAny, kuri serai koreliovo au iiitrakarctinio tyrimo uetu ièciatuotu diaatoliniu apaudimu PA (r - 0,84, pC 0,001).

Prie Dopier EchoKG bûdu nustatyto apauditiii grac$i'»ito tarp PA ir DS diaa'tolôa pabuigoje pridôjua spaudita% DP, apskaiàiuot^, pagal ATV SI, gauti diaatoliniai cpaudiaai PA, kurie gerai koreliavo su diautcliniais spuudimaie PA, nus-tatytais intrakardinic tyrioo netu (r = 0,7t p< 0,001).

Prie Copier EciioKG bûdu nu3tatyto epaudiao tfradiento tarp TA ir DS diastolôa pabaigoje pridéjuo pastovij dyd£ 10 mm !îg st (vidutinio apaudimo DP vidurkie II ligoniij Krupûje), gaula iëvestinô diastolinio epaudimo PA reikSioé, kuri gérai koreliavo su diastoliniu lipaudimu PA, nuctatytu LiesioginAs inanonetri ;os bùdu (r - 0,8, j>< 0,001).

Rastas ¿itos korel j ac i ri i a ryêys tarp diaBtolinic HSG per PA voî. tuvit, ir vidutinio Bpaudiroo PA, ismatuoto intrakardinic tyrimo nie tu (r = 0,92, p< 0,001).

Tokiu budu, putîal reguriïitacinôs srovés Dopler EehoKO parometrus per PA voi tuvtj galim patikimai nustatyti diar»--tolinl ir vidut.iii-l spaudiuius PA,

ÍÚVAD03

1. iîeraiantis Dopier SchoKO tyrimo Juoacni'sia tmliaa 3prq3ti apie spaudino pt>didéjiru\ plauCiij arterijoje ir Jvertinti jl !ciekybiàkui .

2. Viaienn lisoniama, aergantiens PH, buvo padidft.jfja plaufiiq arterijoa diamet.raa, toôiau koreliacijoa tarp joa diámetro ir apaudimo dydSio joje neraata.•

3. Kraujotakoa paareitôjiœo laikan trunpesni a "arba iyfjua 120 as aurodo podid&juai apaudirra, r>lai!<5iij arterijoje 98% jautrumi ir 77% apeci fiákutnu, o 300 as arba truopesnin -37% jautviim; IS 100% apse i f i â ktirau.

4. Deíiniojo skiivelio prie-3 iSvaryninio periodo ir psgrei tg jiiso laiko aantyki3 > 1 buvo 33% lisoniq, neraanôivj PH, o kontrolinéje .^rupàje âis nantykia < î buvo 96% iñtirtqjq,

5. 'Psdidèjust, npaudiraq pluuftitj arterijoje geriaufiiai atapindi kraujotakos paüre i tôj i rao laikaa, pu;»rei té j i roo ir sulétójin>o laiku nai-.tykia, pagre ' té j i mo laiko ir tôknôs periodo gsntykis be i deSiniojo sKilvalio prieiiSvaryntinio periodo ir pti^rei tíi jinjc laiko santykia.

6. ■sfir'. triburio voituvo se mndunmui siatoliiit apaudiis<^ plauíinj arterijoje ( ka i i .ra kliûties tarp deSiniojo skilvelio ir plauôiij arterijo3> ki c'h ybi * ka i geriauaiai atapindi Dopler EeiioKG büdu nuatatyto raakaimalaua aiatolir.io npaudiraq gradiento per tribur4 voi tuvpj ir vidutinio apaudiœo deSinif^jatae prieSirdyje suaa,

7. Fsníit plauôîij arterijos voituvo neanndarumui dia3-tolinl 3paudinu\ plauíiii arterijoje íkoi néra kliüties tarp d' i/iiojo akilvelio ir plauôiij arterijos) kiekybièkai geriausiai atapindi Dopler -EchoKC büdu nuatatyto ga.linio d iaa) o 1 i rt i o spaudiran gradiento per plauciij arterijos voí tuv<t ir vidutinio spaudimo deá ini¡$jnnie prieSirdyje auma.

8. Esunt piau^iii .irterijoa voituvo nesandaruiaui vidutin¡ spuurJim'i plauiiq arterijoje (kai nôr« kliütieu tarp deSiniojo akilvelio ir ploufiin arterijoa) kiekybiákai ger iaua iüi atspindi Dopler "îchoKG büdu nustatytaa raakairaalu8 d iastol j n i >s »paudinuj gradientes per plauóin arterijoa v tuvf\.

9. DeSiniojo prieàirdiio vidutinl, spaudiE^ geriauaiai atap^ndi apatinès tuSôiosioa venoa Bukriticio indekaas, nus-tatyti>>< echokardiografijoa bûdu iregreeijos lygtis y = (-«j,6)X + 3o,ej.

P3AKTINÊS KEKOHEWDACIJOS

1. Matuojant feistolini spaudioQ PA prie makuiaalaus sistoli'mo apaudiœij gradiento per tribur4 voituvfj galiaia pridéti paetovij djdl 10 mai Hg at, o norint dar UKsliau apakaiôiuoti siatolinj spaudiir.% PA, reikia pridôti DP vidut; io spaudiBO reik&mç, apakaiôiuott^ pagal apatinès tuâûioaios v'enos aukritioio indekaq.

2. Matuojant diaatolinj spaudiaç PA pria spaudiaq gradiento per PA voituvt^ diaatolôs pabaigoje saiioa pridôti pastovij dydi 10 ma Hg st, o norint dar tiksliau ap3kaiCiuoti diastolinl apaudioifi PA, reikia pridéti DP vidutinic spiuditic reikêra^, ap3kaiôiuct£> pagal apatinès tuâtiosioa veno« suk-ritirao indeka^.

3. Tant, kad apskttiàiuoti kraujotakoa per PA voituvi^, Dopler EchoKG paraoet • ib eaant. prieâirdiii^ virpôjiœui, u2tenka suvidurkinti 10 paeiliui sekatiâiiî kardiocikln.

4.' Neaant regurgitacinin aroviij per PA voituvç- ar TV, arba negalint kokybiâkai uiregistruoti jii spektrij, tup at -veju apie spaudimus' PA galiiaa aprçsti pagal kraujotakoa pagreitéjimo laikti, deàiniojo akilvelio prieêiévaryminio periodo ir pagreitéjirao laiko santyki.

DARBIJ, ATSPAUSDINTIJ DISHRTACIJOS TEMA, S4P.ASAS

1. Minutinin èirdies turivj ir kitu didêiojo ir EtaÈojo kraujo apytakoa rati; paramètre palyginimas // l.TSR jaunijjn mokslininkii mediku I respublik i nôs konferenci jos mokaliniq darbu rinkinys. - Kaunas, 1988. - pal.164-176 (benrauut. V.GrabaUKkienô, J.Gureviéiua, A.Budvytis, N.Rudajev) (rwsii kalba).

2. Neinvuzinia plauiîin ir n i s tem i liés kraujotakij aan-tykio nustulynius dopleriiiés (' imatés echokardi ogra f i jo'< notodu êunt.inin iginitii si relies ydij atvcjais // â i uola i k in i i

medicinoa tnokalo lairr.ô j imai. Reapublikinôo ¡sokslinôs kon-ferencijoa tezôs. - Vilnius, 1990. - pal.83 (bedraaut. V.Grabauakienô, E.KoainBkaa ) .

3. Ar echokardiografinis tyriisas yra galutinis, atrenkant aortos voi tuvo ydoraia serganôiuo ligonius kar-diochirurßiniam gydymui? // Siuolai' niai taedioinos ooitslo laitaô jirnai . Reapubl ikinê a ¡nok3lin6s konferencijoa tezéa. Vilnius, 1990. - p3l.l01 (bedraaut. A.Lauceviôius, D . Vni toSk i enè , J.Misiûra, Gtirev iô i us ) .

4. Doplerinô-dviroatè eehokardiografija, diagnoKuojunt 4iîirata3 Sirdies ydas // Lietuvos kardiologi) III 8uva4iaviso praneöimij tezèa, - Kaunas, 1990, (bendraaut. Petrulioaiené i., Grabauakienô V.)

5. Evaluation of left ventricular porforsance by two-diesenaioruil echocardiography in children with hypertrophied heart // "'"hird International Congress of Medical Ultrasound. - Istanbul, Turkey. - 1992. (Petrulioniene Z., Grabauakiene V., Laueevicius A.).

Sl'TRUMPINIKlJ S4RAâAS

AoV - aortoa voituvaa ATV - apatni tuèôioji vena

Dopier EchoKG - doplerinô echokardiografija DM EchoKG - dvimaté echokardiografija DP - deäinysia prieäirdis DS - deSinyaiß akilvelis

DSTT - deàiniojo skilvelio iävarymo trak^as

DS.IP - deiiniojo skilvelio prie3iâvaryoinis periodas

KS - kairyais akilvelis

MG - raakaimalua greitis

MSG - reakaimalu3 upaudian gradientas

M3T - minutinia âirdies iuris

MV - mitralinia voStuvaa

PA - plauôiy arterija

P1I - planting h ipertensi 1 ja

PI. - pagre i tôj i no laikas

1'V - prieâirdiin virpô j imaa .

SI - aukritirao indeksas

SI, - au) ô t<5 j irni) lai'-ia»

SI - sirdiea indeksaa

SSD - àirdiea bubítraukim4 daänie TGI - tôkraôs greiôio intégralos TP - tôkraôa periodaa TV - triburis voätuvas VG - vidutinis greitis

VM EchoKG - vienaatô echokardiogrofija VSG - vidutinia spaudiiaij gradient-as

LIETUVOS KESPUBLTKOS KWLTOROS IR SV1ETIMO MINTSTERIJA V1LNIAUS 1JNIVERSITETAS Sigila Aidietienô

PbAUTINÊS HIPKRTENZIJOS TVRIMAl DOI'LERINÊS - SEETOR1NÉS ECHOKARIHOGRAFIJOS BODU, ATRKNKANT LIÜONV'S KAKDIOCHIRURGINIAH QYDYMUI

V'opienu« bpüudos. Fórmalas- 60x84 3/l6.Tira.Xaf» 100 eqz.A ik.lei.l 1.00 3 51. Spijusdlno rolaprintn biotuvos informadlos institutar, OOn.ViIn!'J-,T otnrlij г 7.