Автореферат и диссертация по медицине (14.00.06) на тему:Persirgusiuju miokardo infarktu gyvenimo trukme ir jos prognoxavimas

KAUNO MEDICINOS AKADEMIJA

Rankraâôio teisénis

ADELÊ-ONA AZARAVIÖIENS

PERSIEGUSiqjq MICKARDO INEARKTU GYVENIMO TRUKMÈ IR JOS PROGNOZAVIMAS

14.00.06. - Kardioloaija

AUTCHEFERATAS

disertacijos medicinoa пюкз1ц Imndidato laipsniui ßauti

Kaunas - 1992

Darbas atliktas Kauno medicinos akademijos kardiologijos institute

Mokslinis vadovas med.m.dr., prof. J.BluSas

konsul tantos

fiz.- roat.m.kand., doc. L.Vilkauskas

oficialùs oponentai: iaad.m.dr., prof. S.Markienô med.m.dr.t prof. A.Praneviôius

Vertinanôioji istaiga -Vilniaus universitetas

Gynimas Jvyks 1992 m. birfelio 25 d. 15 val. specializuotos tarybos D 061.04.01 prie Kauno medicinos akademijos poaôdyje (3007, Kaunas, Eivenin g. 4)

Su disertacija galima susipaSinti Kauno medicinos akademijos bibíiotekoje (3007, Kaunas, A.Mickevióiaus 9)

Autoreferatas iàsinstas 1992 m. geguâès môn. 24 d.

Specializuotos tarybos D 061.04.01 mokslinis sekretorius med.E. dr. ,e. ,prof .p. A.Kondrotas

BENDRA DARBO CHARAKTERISTIKA

Temos aktualumas. Miokardo infarktu daánai suserga vidutinio amáiaus darbingi asroenys. Tai sukelia didelius socialinius - ekonorainius ir raoralinius nuostolius dél laikinojo nedarbingumo, invaliduroo ir auksto miràtainumo {J.Bluâas ir kt. 1988, 1989). Sirgusiqjq MI reabilitacijos atokiv^jq rezultatq tyrimai parodè àiq ligoniq socialinôs ir profesinês readaptac i j os perspektyvum^. (V.DuliQnaitè, 1987, L.Vildajeva ir kt., 1988). Todèl veiksniq, turinóiq itakos ligos eigai ir iéeitims y ivertinimas bei prognostinio anamnestini^ bei klinikiniq pozymiq informatyvumo nustatymas yra svarbus uSdavinys. Ypaô aktualu is anksto numatyti mirties grêsmq arba ilgalaikio iâgyvenamumo tikimybq.

Ligoniq, persirgusiq MI, ilgalaikio iägyvenajnumo ducroenya literatùroje gana prieàtaringi (I.Ganelina ir kt,,1978, M.R.Babarskienè, 1980, N.Misiûniené,1982), nés daäniausiai yra nustatyti tiriant selektyvias MI persirgusiq grupea. Daugelyje darbq 4 tiriainqjq asroenq grupes nejeina pagyvenusio amâiaus ligoniai. Todôl reikalingi iásanús persirgusiq MI iágyvenamumo tyrimai, diferencijuojant stacionarinio (trumpalaikio ) ir ilgalaikio iègyvenamumo duomenis.

Teorinése iâ gyvenamumo studijose plagiai taikomi kohortiniai roetodai. Taüiau ilgai trunkantys atokiojo iágyvenamumo stebôjimai yra sudôtingi, neiâvengiaœai susijg su atsitiktiniu dalies stebimq objektq netekimu. Todél prognostiniq modeliq sukùrimas padètq planuoti ir organizuoti sistemingq kovq su ischemine áirdies liga.

САНЮ TIKSLAS. Nustatyti ligoniq, persirgusiq MI, ilgalaikt (10 metq) iSgyvenamum^ apsprendâ ianöius pcôyraius ir sudaryti isgyvenamurao prognozavimo modelius.

SVAHBIAUSI U2DAVINIAI.

1. Iàaiializuoti klinikinius duoaenia ligoniq, sirgusiq MI, ir nustatyti jq gyveniroo trukmç iôvykus iô stacionaro.

2. Nustatyti podSymius, kurie apsprendäia iágyvenamum^.

3. Nustatytq informatyviq poêymiq pagrindu sudaryti iâgyvenamumo prognozaviroo algoritmo.

4. Patikrinti sudaryto prognozaviroo algoritmo

teisinguni^.

DARBO ÑAU JUMAS. Pirmq, karta apskaic iuotas Haimo miesto gyventojqi (10 roetq) iágyvenamuraas po MI. Nustatyti anaranestiniai bei klinikiniai ÜMI periodo pcéymiai, turintys . 4tokos 10 roetq iágyvenamumui. lä skaiöiuotas persirgüsiq MI vidutinis iágyvenamunjo laikas priklausomai nuo konkretaus iégyvenamu®^ apsprendäianöio pcáymio. Nustatytas vidutinis prognozuojamas isgyvenamumas priklausomai nuo konkretaus, isgyvenamum% apsprendäianóio poäymio. Pirra}. kart££ cenzür-uotq in*5iq iSgyvenamuroo funkcijoros palyginti panaudotas Gehano kriterijus.

DARBO PRAKTINÉ REIKSMS. Nustatyta, kad kai kurie anamnestiniai bei OMI periodo klinikiniai pcéymiai gal i büti sékmingai naudojami prognozuojant gy\renimo trukm§ po persirgto MI. Praktikos gydytojai gali efektyviau panaudoti antrines profilaktikos priemones, koreguodami iégyvenamuffiti mazinaneius veiksnius.

DARBO AEROBACIJA. PagrindiwS disertaeijos medáiaga publikuota 14 spausdintq darbq, vienas straipsnis pateiktas spaudai.

Disertaeijos duomenys pateikti ir apsvarstyti mokslinése konferencijóse ir suvaäiavirouose: III-e Lietuvos kardiologn suvaz iaviroe (Kaunas, 1990m.), I-e Kazachstano kardiologq suvaäiavime (Alma-Ata, 1991).

DISBRTACIJOS STRUKTORA. Disertacija paraäyta lietuviq kalba, tekstas atspausdintas jzo psl. Disertacija sudaro: 4vadas, literatüros apavalga, tyrirao objektas ir darbo metodika, tyriroo rezultatai, rezultatq aptarimas, iávados, praktinés rekomendaeijos, literatüros sqraSas. Disertacijoje i2 6 lentelés, 9: paveikslai. Literatüros s^rase 2;0 0 Saltiniii.. Priede - duomenq rinkimo anketa, pritaikyta maäininiam apdorojimui.

GYNIMUI PATEIKTI TEIGINIAI

1. Iá persirgusiqjq miokardo infarktu ir iávykusiq iá stacionaro 10 metq iágyveno 47,0%. Daugiausia jq (17,6%) mirö pirroaisias metáis po MI.

2. Persirgusin miokardo infarktu iSgyvenamurnui didelés »takos turi kai kurie anamnestiniai duomenys: lótinis sirdies nepakankamumas, buvgs miokardo infarktas ir eukrinis diabetas.

3. Oroaus miokardo infarkto periodo informacyviausi

klinikiniai pcáymiai prognozuojant ilgalaikJ, iâgyvenamsni yra: lôtinis ir ûniua âirdies nepakankanamas (plau5i.q edessa, kardiogeninis áokas), àirdies aneurizœa, prieèirdâii} virpèjimas ar plazdèjimas, sinusiiîâ tachilcardija, trcmbcembolinôs krarplikaci jos.

4, Persirgusiq mickardo infarktu vidutinis -iâgyvenaœumo laikas priklauso nuo konkreôivj informatyviij, iágyvenamvss^ apsprendâianôin klinikinixj pcêymiij buviœo, ir gal i bùti prognozuojaœas, naixiojantis cudarytaia regresiniais roodeliais.

DARBO HJRINY3

TYRIMO OBJECTAS IR DARBO METODIKA

Tyrimo objektas - Kauno m. gyventojai, kurie 1972-1975 ra.n. sirgo OMI ir buvo Iraàyti 4 OMI registre.

MX diagnozô buvo verifikuojaœa OMI registro grupèa (populiaciniij tyriraq laboratorija), prisilaikant Pasaulinés Sveikatos Organizacijos kriterijij, iâ kliniltiniq, elelctrokardiografiniu, laboratoriniq (kraujo fermentai) tyrimo duoreenii (1971). Atlikome retrospelrtyviq ligos istorijoje esanôiij kliniltiniij duorceraj analizg. Diagnostiniai klinikiniai - instrumentiniai tyrimai buvo atliekami ir ^vertinami prisilaikant standartizuotos iinifikuotos metodikos (PS0.1970, 1971). Kontingento feyVenimo trukmè po OMI stebôta ir mirtiea prieáastys nàgrinôtos ne roaáiau 10 œetvi nuo vôregistruoto OMI atvejo. Mirties atvejus tikrinome Kauno ra. Civilinô3 netrikacijoa biüre. Inforroacija apie mirties atvejus taip pat buvo rsnkama aplankant registruotuosiu3 namuose.

K 1403 uâregistruotij 1972-1975 a.ra. Kauno m. OMI atvejq, iágyvenenjumo tyrircui panaudoti 635 ligonii^ dùbaenys, gauti iátyrus pagal nfisq sudarytq iàgyvenaroumo tyriœo roetodite^. Gyvenimo truSonSs ir iseiôiq duomenya neâîializuoti, jeigu ligoniniq archyvuose nebuvo suraato3 OMI periodo ligo3 Í3torijo3, arba Kauno m. CBA% biure nebUvo uïregistruoti nirties atvejai (palaidotq ne Kaune, Itàsfiet tokiij atvejij buvo 3-4%).

Paâyraiaras, ap3prend2iantiezs3 iâSyvenasus^ , nustatyti áhálizavcme anamnestinius ducmenis apie anksôiau per3irgt^ MI i krûtinôs an^in^» lôtini âirdies nepakankaœuïïq, grstutines ligas, ISL pavaldôjiirr^, ISL rizikos veiksnius. Taip pat iàanalizavcoïe OMI klinikinius duosenia

stacionariniame periode. Ivertinoroe MI lokalizacij^, transmuralisktXK^, ritmo ir laidumo sutrikimus, kliniko-instrumentinius duomenis apie êirdies ritq iSsiplôtiœ^, ôirdies aneurizKEv, plauöiii emfizera^, biocheminius kraujo tyrimus bei klinikinius duomenis iéraàant ligonius iâ stacionaro - sirdies nepakankamus^, ritmo ir laiduœo sutrikimus, stenokardijq,.

Pozymiij informatyvumas buvo nustatomas lyginant gyvenimo trukmes ligoniq grupês, turinâios poâym4 su gyvenimo trukmèmis ligoniq grupès, neturincios poêymio bei su ligoniq grupe, kuri neturèjo nei vieno ià nagrinôtq poâymin.

Nagrinô joint; grupiq gyvenimo trukmôms palyginti buvo naudojami apibendrinti log-ranginiai Wilcoxon ir Savage kriterijai, rnazai jautrûs cenzùruotoms imtima, ir apibendrintaa cenzüruotoms imtims Gehano lcriterijus.

Poâymiu inforraatyvumo dydi nustatôme pagal minétq statistiniq kriterijij reikâraingumo lygmeni kuo reikâminguoo lygmuo mazesnis, tuo lyginamieji iâgyvenamumq pasiskirstymai skirtingesni, ir poâjinis geriau apsprendäia iSgyvenamun^,. Gyvenimo trukmés pasiskirstymai buvo vertinarai naudojant Kaplan-Meierio 4vert4 S(t).

IègyvenamunK) prognostiniam modeliui sudaryti buvo ieâkoaja pasiskirstyna; ôeima, tenkinanti poreinamybç:

G (S(t)) = oCf G 2 (t), kur G ir Z - yra monotoninés transformacijos, t - stebèjimo laikas.

Iàgyvenanumui prognozuoti buvo naudojaœa regresiniq roodelin metodika. Sudarant regresinius modelius, iâgyvenamumo funkcijos aproksimacijai buvo atlikta pasiskirstymo dèsniq parinkirao analizè • Iâgyvenamumo regresiniai modeliai buvo sudaromi pagal iâskirtq infonnatyviq poéymiij kompleksus. Pcéymiai 4 regresijos modeH buvo Ivedami stratifikacijos principu. Stebètas kontingentas nagrinôjan*i poâymiy atävilgiu buvo skaidomas 4 grupes (stratus), kuriose buvo ivertinarai i5gyvenamimo funkcijos paramétrai. Véliau éin paramètre reikâroôs buvo iéreiàkiamos tiesinémis poèymiq kombinacijomis, taikant "SAS" paketo èingsninôs regresijos procedura.

t

légyvenamumo modeliq adekvatiâkuma3 buvo tikrinama3 lyginant Kaplan-Meierio iâgyvenaniumo funkcijos ivercius su Sautais iàgyvenamuino funkcijos œodeliais. Tyrirao duomenys buvo analizuojami naudojant duomenq analizès paketus HffiP ir SAS. Regresïniai modeliai buvo sudaryti konsulanto.

DARBO REZULTATAI IR Jlj APTARIMAS KgyvenaiDumas po persirgto Ominio niiokardo infarkto ir paSyroiu daânis tiriamoje firupé.je

Is 635 ligoniq 10 nietii po DMI iâgyveno 253 (39,8%). Analizuodami kasmetini miràtamun^k nustatêice, kad 97(15,3%) susirgusiqjq miré per pirm^sias 30 dienq nuo ligos pradàios. Ié likusiqjij pirmaisiais metais miré 17,6%, vôliau kasmet - nuo 3,1% iki 6,0%. Literatûroje nurodomas analogiâkas ankstyvas (stacionarinis). mirêtamumas po ÛMI. Pabrèfciaroa stacionarinio mirStamumo maâêjimo tendencija. Tai priklauso nuo ankatyvos diagnostikos, intensyvios adekvatinès terapijos, reanimacinés pagalbos, naujq vaistq naudojimo. Taôiau atokusis rniràtamumas nesikeiôia. Todôl iâ iâgyvenamurDO studi jos iéjungème ankstyvos mirties atvejus. Iânagrinôjome ilgalaik4 538 sirgusiq MI, iâgyvenamunî^. Jq 10 metq iâgyveno 47,0%.

92,8% mirôiq buvo kardiogeninês kilroès. Todôl kaip ir kiti autoriai (Martin C.A. irkt., 1983, Macland J.G.ir kt., 1988) manoma,kad 5 i nsdidelé dalis nekardiogeniniq mrôiq neturéjo didesnès ^takos pagrindinèni3 iâvadoras.

1 pav. parodytas bendraa iégyvenamusjas (iâgyvenusiq 30 dienq ir ilgiau) ir ilgalaikis iâgyvenamuœas (iâgyvenusiq ilgiau kaip 30 diemj nuo ligos pradâios). Daugiausia ligormi miré per pirn^3ias 30 dienu, todèl ir bendro iâgyvenamumo procentas buvo naâesnis negu ilgalaikio.

Patikrinome amSiaus itakq iègyvenamumui. Tiriara^jq euâius svyravo nuo 20 iki 80 ir daugiau metq. Ligoniai iki 60 metq t.y. darbingo aœâiaus, sudarô 30,7%, 60-69 m. - 37,8%, 70-79 m. - 24,9%. 10 rsetq iâgyveno tik 28,9% 70-79 m. amàiaus ir 14,0% 75-79 m. ligoniq. Todôl prognosuojant iôgyvenamsaq aimuliacinio modeliavino pagalba grupès buvo suvienodintos pagal anâiaus grupiq pasiskiratymi.

Iâanalizavq anamnezôs duœnenis ,iâskyrôme tokius daânai pasitaikanôius poâymius: krùtinôs sngin^, kuri iki susergant MI buvo 58,9% tiriasqjn, létinj âirdies

1 P&v.Tiriamojo kontingento bendras ir ilgalaikis iSgyvenamumas перакапкашша% - 12,5%, miokardo infarktu ankséiau sirgo 17,2% tiriajaijij. Cukrinis diabetas buvo nustatytas 7,2%, hipertonija - 5,4%. IS elgeeio rizikos faktoriq daâniausiai nustatéme гйкущ (44,1%) ir alkoholio vartojim^ (44,1%). 12,1% ligoniq nustatéme galiu^ paveldimvEs^ ISL. Virèsvor4 turèjo 2,7%.

Stacionariniame ÜMI période daâniausiai pasitaikô lôtinis áirdies nepakankamas (54,6% ligoniq). Ûmaus Sirdies nepakankamuroo (kardiogeninio éoko, plauöiq edemos) komplikacija buvo 16,8%, klinikiné mirtis (nedokuœentuota iâraièka) - 13,1%, skilveliq virpèjimas - 6,9%. Skilvelinès ir priesirdinés ekstrasistolès registruoto3 24,7%, prieáirdáiq virpôjinas ir plazdèjiœas, supraventilmlinô paroksizminô tachikardija - 14,2%. Sinusinô tachikardija - 3,6%, tvairùs âirdies laidâiosios sistemos sutrikimai - 31,8% , tranboembolinès komplikacijos - 3,3%.

Ièanalizavcsne poáymiq pasiskirstym^ tarp iâgyvenusiq 10 m. ir mirusiq per 30 dienq - 10 metq laikotarpj,. Mirusiy grupèje statistièkai daániau pasitaikè iêtinis Sirdies nepakankamas (61,1% ir 44,0%), prieàirdàiij virpèjimas bei plazdèjimas, paroksizminè tachikardija (atitinkaroai 17,5% ir 10,3%). Dvigubai daániau mirusiij, grupôje pasitaikè sinusinè tachikardija (2,5% ir 1,2%), âirdies aneurizas (7,7% ir 3,G%). Statistièkai patikimai

dsSniau mirusiq grupôje buvo cukrinis diabetas (8,1% ir 3,5%).

Nu3tatème ligoniq» persirgusiq OMI îmirStanivffix* par 10 m. priklausonm nuo konkretaus infonnatyvau3 poâymio. DicSiausif\ procentq. (75,0%) sudarê mirtys ligoniq, kuriema QMI periode iâsivystô plauôiq edema. Esant sinusinei tachikardijai miré 70,0%, kardiogeniniara Sokui - 66,0%, Sirdies aneuriszcai - 67,0%, prieâirdâiq virpéjinui -66,0%, esant kartotinam MI - 63,0%, sergant cuîcriniu diàbetu - 62,2%. Visu ligoniq, turèjusiq informatyvius poèymiua, mirètannmas per 10 ni. buvo èymiai didesnis, negu ligoniq, jtj neturêjusiq. Pcsâyniij pasiskirstymo daânis iâeiôiq grâpêse parodô, lead âymesnio ryâio su persirgusiqjq MI iàgyvenanumu neturêjo ISL paveldèjiaa3, rûkyroas ir alkoholio vartojimas, o taip pat krûtinês anginos buvimas ir jos priepuoliq daànis, elektrokardiografièkai nustatytas MI nekrozâs gylis (transiriuraliêkuîcas) ir MI lokalizacija. Literatûroje Siais klausiinais autoriq nucoanè 4vairi. Mûsq duomenys parodè, kad anaxnnestiniit ir klinikinq pcôyraiq pasiskirstymas isgyvenusiq ir mirusiq klasèse leidfâia juos naudoti iêgyvenamumo prognozavinui.

Anamnestiniu bei klinikiniu pcêymiq informatyvuao lygroenys ir iégyvenaraumas po Cmiinio ciiokardo infarkto Atsiâvelgdani 4 tai, kad anamnestiniai ir 0MI periodo ducraienys yra labiausiai prieinami unifikacijai ir standartizacijai, informatyviq poàyroiq paieâkr^ atlikcme naudodamiesi OMI stacionarinio periodo ligos istorijomis. PoÈyraiq inforrcatyvumas buvo nustatoœas lyginant gyvenirco trukroes ligoniq grupês, turincios poâyrai su gyvenimo truktisrais ligoniq grupês, neturinôios paêymio bei ligoniq grupe, kuri neturêjo nei vieno iâ nagrinôjaxnq poSymiq. Nagrinèjaœq grupiq gyvenimo trukrosms palyginti buvo naudojami apibendrinti log-ranginiai Viilcoxon ir Savage kriterijai, Iturie œaâai jautrûs atsitiktiniam cenzùraviirrui, ir apibendrintas Gehano kriterijua, sudarytas cenzûruotorns isatias ir duodantis patikioiausiire . infonrtatyvumo 4verôiu3. Literatûroje pabrêàisma, kad ainàius turi 4tako3 iégyvenaniuEui. Todôl prieà naudojant Gehano kriterijq, atsitiktinio ninuliacinio ocdeliavimo œetodu nagrinôjaiaos grupês buvo suvienodintos pagal

anâiaus pasiskirstym%. PcÈymio inforniatyvuaï^ nustatèœe iâ naudojant statistinius metodus gautq reikâmingumo lygœeraj. Kuo lygmuo maâesnis, tuo pcÈymis labiau ap3prendàia iàgyvenamuaa^ ir yra informatyvesnis gyveniico trukEès atâvilgiu. Tiek pagal Wilcoxon ir Savage reikâmingumo lygmenis, tiek pagal Gehano kriterijaus reikâœç, iè 132 registruotq anaamestiniij ir klinikiniq pcâymiij atrinkoms informatyviausius (1 lentelè).

1 lentelè

Ligoniq, persirgusiq ûmiu miokardo infarktu, poêyniiij informatyvumo lygmenys pagal Gehano kriteri jq

Gehano Gehano kriteri-Eil. Poâymis kriterijaus jaus reikémin-

Nr. reikénsôs gumo lygnsens

papildyœas

1. Kardiogeninis èokas su

plauôiq edema ir be jos 4,4821 0,999996

2. Priesirdziq virpôjimas ar

plazdèjiiaas 4,4493 0,999991

3. Kartotinis MI 4,2883 0,999991

4. Lètinis èirdies

nepakankaimmas 4,0837 0,999977

5. Hiso pluoâto kairiosio3

kojytés blokada 3,7420 0,999908

6. Sirdies aneurizœa 3,3210 0,999549

7. Sinusinô tachikardija 3,1470 0,999155

8. Klinikiné mirtis 2,8925 0,997515

9. Skilvelinè

paroksizminé tachikardija 2,8695 0,997941

10. Atrioventrikulinio laidumo

sutrikimai 2,5039 0,993790

11. Hiso pluoàto deàiniosios

kojytès blokada 1,9954 0,976978

12. Paveldéjimas (ISL) 0,4777 0,683319

13. Sinusinô bradikardija 0,2960 0,616385

- и -

Nustatóme, kad iâ aramne3tiniq pcSymiq informatyviausi уга anksöiau buvçs MI ir cukrinia diábetas. 35 klinikiniq stacionarinio periodo poâymiq, inforaatyviausi уга kardiogeniniö äokas, plauöiq edema, klinikinè rairtis, lôtinis äirdies nepakankamumas, prieáirdáiq virpèjima3 ir plazdôj linas, sinusinô tachikardija, kairiosio3 Hiso plucáto kojytés blokada.

Nustatôme tikimybg iàgyventi 1,2 ... 5 ... 10 metq, esant konkreôiasi inforraatyviaa pcôymiui, t.y. vienai ar kitai kcmplikaci jai, apsprencß ianö iai persirgusiq MI гёзууепвжсщ (2,3 pav. ). Kad müsq nustatyti poäymiai yra aukâtai infomatyvûs ir ià esmès арзргегнй ia iágyvenamuai^ po persirgto MI parodyta 2-je lentelóje. Ligoniq grupôa be komplikacijq ir gretutiniq ligq iágyvenamumas lygus 9,78 m. Trumpiausias iágyvenamumaa iásivysóius plauôiq edemai - 3,9 m., kardiogeniniam áokui - 5,58 ra, laidumo sutrikimui kairiojoje Hiso plucáto kojytéje - 6,14 m., ôirdies aneurizmai - 5,51 ra., cukriniaa diabetui - 5,69 ra.

Tai rodo, kad visi mùsq nustatyti inforroatyvüa pcáyaiai "ôyraiai trumpina isgyvenamurrq po persirgto MI.

Ilgalaikio iágyvenamumo po ûainio miokardo infarkto prognozaviroaa

Prognozuojamam iágyvenamumui po persirgto MI apskaiöiuoti buvo sudaryti regre3iniai iágyvenamuaro

Msfit skalSlus po miokardo Inlcrkto

2 Pav. Ligoniq, persirgu3iq miokardo infarktu,

iâsivysôius ir neiásivyscius priesirdäiq virpéjimui arba plazdôjimui, iágyvenamumo palyginiír-as

3 Pav. Ligoniq, perairgusiq pirmuoju ir kartotinu miokardo infarktu, iègyvenamumo palyginimas

modeliai. Jie sudaryti iá atsitiktiniu bûdu atrinktq 2 informatyviq poêymiq kompleksq (3 lentelè).

Vienaa iá regresiniq modeliq, naudojant 3-jq parametria ir log-logistinq transformacij% I-ajai inforrnatyviq poöymiq grupei, yra:

1

S (t) =---------------------- , kur

C?(s exp (0,18+0,054.A + 0,490.X2+0,682.X4 +1,06.X57+0,391.X9+0,596.X5),

P = 0,618-0,048. 1-0,123.X2-0,124.X12, ß = 24,04+4,82.X4-2,35.X12+2,29.X5

Kiekvienas pazymis gali tgyti dvi reikámes: jei paäymis buvo - +1, jeigu ne --1.

Analogiáka procedura buvo atlikta ir su II- $ja inforrnatyviq pcëyraiq grupe. Naudojant sudarytus regresinius iágyvenamumo Dodelius, buvo apskaioiuotas

2 lentelè

Nustatytas ir prognozuotas vidutinis iâ gyvenaroLEna3, persirgus miokardo infarktu,priklauscmai nuo informatyvaus poâymio buvimo

î Vidutinis iSgyvenssisaaa Stratifikuotos ligoniv; ' (mstais)

'Prognozuo-S Nustaty-! I tas ! tas {S

Be komplikacijii ir

gretutiniq ligq 9,3-: 10,5 9,78 0,72

Kardiogeninis ôokas 2,8- 4,1 5,58 0,83

Plauôiq edeœa 3,9- 4,9 3,9 1,28

Lôtinis Sirdies

nepakankamuœas 6,9- 8,0 7,01 0,30

Prieàirdàiq virpôjiœas ir

plazdéjimas 6,0- 6,7 6,2 0,45

Laidumo sutrikimas kairiojoj

Hiso pluoôto Icojytôje 5,0- 6,9 6,14 0,86

Tromboembolinéa kcmplikacijoS 5,5- 6,5 6,1 1,14

Sirdies aneurizma 5,5- 7,3 5,51 0,68

Kartotinis MI 5,1- 6,1 6,45 0,58

Cukrinis diabetas 5,3- 6,4 5,69 0,75

Plauûiq emfizema ir

pneuruosklerozè 7,5- 9,7 7,74 0,51

prognozuojamas iâgyvenamumas, parodytaa 2 lentelèje. Prognozuo jaicas iâgyvenamunas yra artimaa ir patikimai nesiskyrè nuo mùsq nustatyto iâgyvenaanxao. Sudarq îàgyvenaraumo regresinius roodelius, patikrinome jq adekvatisicunït stratifikuotcais pagal informâtyviua poSymius ligonivj grupèms. 4 ir 5 pav. materne, kad roodelis

3 lentelê

PaSymiai panaudoti regresiniams iègyvenamumo modeliams sudaryti

I - oji infonaatyvivi poâymiq grupè:

XI - lètinis âirdies nepakankamuaas, X2 - kardiogeninis âokas, X4 - kartotinis MI, X12 - prieèirdâiq virpôjiroas, X57 - Hiao pluoèto kairiosios kojytès blokada, X9 - sinusinô tachikardija, X5 - èirdies aneurizma.

II - oji informatyviq poêymiq grupê:

XI - létinis âirdies перакапкалаашз, X2 - kardiogeninis s okas ar plauöiq adema X4 - kartotinis MI, X5 - èirdies aneurizma, X3 - klinikinô mirtis, X19 - laiduEO sutrikimai, X20 - ritmo sutrikimai.

p

4 Bav. Nustatyto ir prognozuoto iSgyvenassumo

polyginimas ligoniaros, persirgusiems MI, esant lcardiogeniniaa àokui

p

123 4 687»» 10

Mati¿skalclus po miokardo Infarkto

5 Pav. Nustatyto ir prognozuoto iágyvenamimo palygi ninas ligoniama, parsirgu3iems MI, esant létiniaa áirdiea nepakanlojurunrui

pakarúcamai gerai aproksimuoja stebét^ ligoniq, perairguaiu MI, iágyvenansurnq.

ISVADOS

1. Ié sirgusiq CMI, 10 metq iégyveno 39,8% (253 iá 635). Nustatéme, kad 97(15,3%) su3Írgusiq,jii miré per piresias 30 d. nuo ligos pradá ios. Iá likusinJn per pirmu3 rnetus miré 17,6%, o véliau kasmet - nuo 3,1% iki 6,0%. Todél iá ilgalaikio iágyvenamuso studijq tikalinga iájungti anlcstyvos mirties (iki 30 dienq) atvejus.

KanalizavQ ilgalaik^ iágyvenaxnusí\, iávykusiq iá stacionaro nustatéme, kad iá 538 ligonin, persirgusiq 0MI, 10 m. iégyveno 47,0%.

2. Nustatyti infonnatyvüa ilgalaikio iágyvenainuso po persirgto ümaus miokardo infarkto pogyniai: anemnestiniai - anksóiau buv^s miokardo infarktas, létinis Sirdiea nepakankamumas, cukrini3 diabetas; klinikiniai (ürnua miokardo infarkto periodo) - létinis ir üzaua Sirdiea nepakankamvsnas, prieáirdáiq virpéjimas bei plazdé jimaa, sinusiné tachi- kardija, §irdie3 aneurizma, kairiosioa Hiso plucéto kojytés blokada.

3. Nustatytas persirgusiq ümiu miokardo infaktu vidutinis iágyvenamumo laikas priklausomai nuo konkretaus, iágyvena¡nu¡n^ apsprandáiarfiio,' poéymio. Esant

plauôiq edemai vidutinis iâgyvenamumo laikas buvo 3,9 m., kardiogeniniam Sokui - 5,58 m., prieâirdâiq virpèjimui bei plazdèjiinui - 6,2 m., kartotinam miokardo infarktui - 6,45 m., cukriniam diàbetui - 5,69 m., lètiniam âirdies nepakankamumui - 7,01 m., kairiosioa Hiso pluoêto kojytès blokadai - 6,14 m. Ligoniq grupês be komplikacijq ir gretutiniq ligq vidutinis iâgyvenamumo laikas buvo 10,2 m.

4.Prognozuotas vidutinis iâgyvenamumo laikas persirgusiq Qmiu miokardo infarktu priklauscanai nuo konkretaus, iâgyvenamuœ^ apsprendz ianô io pozymio, naudojant regresinius iâgyvenamumo modelius. Esant plauôiq edemài vidutinis prognozuotas iàgi-venamumas - 3,9 - 4,9 m., kardiogeniniam âokui - 2,8 - 4,1 m., prieàirdàiq virpàjimui bei plazdèjimui - 6,0 - 6,7 m., kartotinam miokardo infarktui - 5,1-6,1 m., cukriniam diabetui -5,3 - 6,4 m., lètiniam âirdies nepakankamumui - 6,9 - 8,0 sa., kairiosios Hiso pluoéto kojytès blokadai - 5,0 - 6,9 m. Ligoniq be komplikacijq ir gretutiniq ligq prognozuotas vidutinis isgyvenamumas - 9,3 - 10,5 m.

5. Sudaryta prognozavimo metodika esant informatyviq poôymiq kompleksui leidS ia prognozuoti vidutinq gyvenimo trukmç. Pirmqjq 10 metq Kaplan - Meierio îverôiq ir modelio tikimybiq skirtumq vidurkis ir vidutinis standartinis nukrypimas yra - 0,02 ± 0,03.

Praktinês rekomendacijos

1. Rekomenduojame ypatingg. démesi slcirti ligoniq, sirgusitp ûminiu , ypaô kartotinu miokardo infarirtu, toliraësniaro ' gydyaïui ir reabilitacijai , jeigu jiems iki stacionaro ar stacionare nustatytas Qminis ar lètinis âirdies nepakankamumas.

2. Ligoniams, kuriems stacionariniame ûminio miokardo infarkto periode buvo ùmus ar lètinis âirdies nepakankamumas, priesird2iq virpêjimas ar plazdè jimas, kairiosios. Hiso pluoâto kojytès blokada, trornboembolinàa kœoplikaci jos, o iki susergant nustatytas cukrinis diabetas, butina optimaliai koreguoti minêtus nepalankiua iâgyvenamumui veiksnius ir naudoti individual:^ antrinç profilalctik^.'

3. ReltomenduojaiDe 4 pralctika, idiegti iâgyvenamumo po ûminio miokardo infarkto prognozavim^, naudojantis mùsq sukurtais regresiniais iâgyvenamumo modeliais.

DISERTACIJOS TEMA SPAUSDINTI DARBAI

1. Десятилетнее наблюдение днспансеризсванных больных после инфаркта шокарда/ А.Ю. Шешкявичюс, А. Азаравнчене// Профилактика, диспансеризация, диагностика и лечение сердечно-сосудистых заболеваний. Тез .докл. III

конф.кардиологов ЛатвССР.-Рига,1985.-€.339-340.

2. Влияние клинических данных на выживаемость Зольных, перенесших инфаркт миокарда// II

съезд кардиологов Узбекистана: Теэ.докл.-Ташкент, 198S.-C.18.

3. Влияние клинических осложнений на выживаемость больных, перенесших инфаркт киокарда/ И.Н. Блунас,

П.П. Вилкаускас, А.П. Азаравичене // Совершенствование профилактики,диагностики и лечения сердечно- сосудистых заболеваний. Кардисялиопатии: Тез.докл.II-го респ.съезда кардиологов БССР и всесоаз. симпоз. по карциогаспатийм. -Минск,1987.-С.150.

4. Выживаемость больных после инфаркта кокарда/ И.Н. Елунас, Л.Л. Вилкаускас, А.П. Азаравичеяе// Медицинские научные общества Литовской ССР и прогресс медицинской науки: Тез. 2-го съезда мед.науч.о-в Ш Лит ССР, посвящ. 70-летию Великого Октября.- Вильшос, 1987. -С.178-180.

5. Влияние перенесенных осложнений В острой стадии инфаркта миокарда на функция) выживаемости остатка шзни/ А.П. Азаравичене, Л.Л. Вилкаускас// Инфаркт киокарда: Новые перспективы лечения и профилактики' Материалы сшпаз.-Тбилиси, 1989.-С. 348-350.

6. Anamnestiniai bei Сшзаиз miokardo infarkto poäymiai, turintya ttakos persirgusin miokardo infarktu iägyvenamumui// VII-sis Lietuvoa Gydytojq suveSiavimaa: PranesS. tezös. К.,1990.-P.18.

7. Informatyviu pcäyraiij, turinöiq 4tak^ perairffuaiij raiokardo infarktu ligoniq iägyvenammii, iäaiäkinimas/ J.Bluäas, L.Vilkau3kas, A.Azaraviöienö// Siuolaikiniai medicinos rookslo laimbjimai: Resp. moksl. konf .-V., 1990.-P.62.

8. Ligoniq, persirgU3in raiokardo infarktu, regresiniai iägyvenamumo modeliai/ J.Bluäaa, L.Villmuskaa, A.Azaraviöiene// Kardiologija 1990. Lietuvoa kardiologn III suvaäiavicio praneS. tez6s.-K., 1990.-P.18.

9. Survival after myocardial infarction: A regresión raodel/ J.Blufcas, L.Vilkauskas, A.Azaraviüiené// Regional European Meeting of the international epidemiological association: Epidemiological evaluation of the strategy.-Granada/ SPAIN/, 1990.-P.140.

10. Трудовая деятельность и выживаемость больных,перенесших инфаркт миокарда/ В.В. Дулянайте ,

Д.А. Василяускас, А. Азаравичене// Реабилитация больных с

заболеваниями сердечно-сосудистой системы:

Тез.докл.межрегион. науч.-лракт. конф.-Уфа,1990,43.25.

11. Исследование вышмаемосги бальных,перенесших инфаркт миокарда// Вопросы кардиологии: Тез.докл.

I съезда кардиолог се Казахстана.-Алма-Ата, 1991.- С.146.

12. Gyvenimo trukmS po persirgto miokardo infarkto ir ¿Sf apspr-endáiantys veiksniai// Medicina.-1992.-Nr.3.-

P.37-39.

13. Iágyvenamumo prognozavimas po persirgto miokardo infarkto// VIII Lietuvos gydytojq suvaá iavima3. -Klaipéda, 1992.-P.6.

14. Trumpalaikis ir ilgalaikis iágyvenamumaa po persirgto miokardo infarkto// VIII Lietuvos gydytojq suvafciavimasKlaipéda,1992.-P.6.

15. Factora determining the survival of myocardial infection patients.- 1992.- RankraStis. .

SUIKUMPINMi SARASAS

CBAI - civilinés büklés aktq 4га§ц (biuras)

ISL - ischeminé áirdies liga

MI - miokardo infarktas

PSO - Pasauliné Sveikatos organizadja

OMI - Cunus miokardo infarktas

Conclusions

1. 39.8 percent of AMI patients ( i.e.253 of 635) survived for 10 yrs. 97 patients (15.3 percent) died within 30 days of the onset of MI. 17,6 percent died at the first year and later on 3.1-6.0 percent of patients died each year. Therefore, short-term survival of MI patients (within 30 days) should be excluded from the

long-terra survival study. The long-term survival study of 538 MI patients showed that 47.0 percent of MI patienta survived for 10 yrs.

2. The following informative signs influencing tho long-term survival of AMI patients were determined: (i) anamnestical - - reinfarction, chronic heart failure, diabetes Kiellitus; (ii) clinical - chronic and acute heart failure , atrial fibrillation and flutter, sinus tachycardia, heart aneurysm, left bundle branch block.

3. The survival average of AMI patients was determined in relation to the definite sign influencing survival. The average survival in patients with pulmonary edema was 3.9 yrs, cardiogenic shock-5.58 yrs, atrial fibrillation and flutter - 6.2 yrs, reinfarction -6.45 yrs, diabetes mellitus - 5.67 yrs, chronic heart failure -7.01 yrs, left bundle branch block - 6.14 yrs. Hie survival average of AMI patients without complications and accompanying diseases was 10.2 yrs.

4. The prognosis of the survival average of AMI patients was made in relation to the definite sign influencing survival. Regressive survival methods were used in making the prognosis. The foreseen survival average of AMI patients with pulmonary edema was 3.9-4.9 yrs, cardiodenic shock - 2.8-4.1 yrs, atrial fibrillation and flutter - 6.0-6.7 yrs, reinfarction - 5.1-6.1 yrs, diabetes mellitu3 - 5.3-6.4 yrs, chronic heart failure -6.9-8.0 yrs, left bundle branch block - 5.0-6.9 yrs.

The foreseen survival average of AMI patients without complication and accompanying diseases was 9.3-10.5 yrs.

5. Prognostic method presented in this study allows to foresee the survival average if a complex of informative signs is given. So for the first 10 yrs, the mean difference + standard deviation between the Kaplan -Meier and the survival function parametrical regression model probabilities was - .02 + .03.

Suiniary

Based on the clinical data of AMI period long-tern survival signs of MI patients were determined.

Due to a certain survival sign average survival time of MI patients was determined. Applying regression models the prognostic survival depending upon a certain survival

sign was calculated. Prognostic survàval was very close to our deterrained survival.

ВЫВОДЫ

1. Из больных, перенесших острый инфаркт миокарда, 10 лет выеило 39,8% (253 из 635). Установление, что 97(15,3%) больных умерло в течении 30 дай? от начала заболевания. йз оставшихся еивши 17,6% умерла на первом года. Позш еяегодно - от 3,1% до 6,0%. По этому из долговременного исследования выживаемости целесообразно исключить случаи смертей до 30 дней.

Проанализировав долголетнюю выживаемость выбывших из стационара больных установили, что из 538 больных, перенесших острый инфаркт миокарда, 10 лет прошло 47,0%.

2. Установлены информативные признаки для долговременной выживаемости после перенесенного острого инфаркта миокарда: анапестические - превде перенесенный острый инфаркт миокарда, сахарный диабет и хроническая недостаточность севдца; клинические - хроническая и острая недостаточность сердца, мерцание и трепетание предсердий, синусовая тахикардия, блокада левой ножки пучка Гиса, аневризма сердца.

3. Установлена средаяя выживаемость после перенесенного острого инфаркта миокарда в Зависимости от конкретного, выживаемость обуславливающего признака. При {извившемся стеке легких в остром периоде инфаркта миокарда - средняя выживаемость - 3,9 г., при кардиогенном шоке - 5,58 л.,при мерцании и трепетании предсердий - 6,2 л., при повторном инфаркте миокарда - 6,45 л., при сахарном диабете - 5,69 л., при хронической недостаточности сердца - 7,01 л., при блокаде ладой ножи пучка Гиса - 6,14 л.. У больных без осложнений и сюлутствукв^га заболеваний средняя выживаемость была 10,2л.

4. Прогнозированное среднее время выниваемости после перенесенного острого инфаркта миокарда в Зависимости от кошфетнсг.о признака, обуславливающего вьшиваемость, установленно используя регресионные модели выживаемости ■ В конкретных случаях побочных отклонений результать следующие: при отеке легких прогнозируемая средняя выживаемость - 3,9-4,9 г., при кардиогенном шоке - 2,8-4,1 Г., при мерцании и трепетании предсердий - 6,0-6,7 г., npt-повторном инфаркте миокарда - 5,1-6,1- г.» при сахарист.

диабете - 5,3-6,4 г.» при хронической недостаточности сердца - 6,9-8,0 г.» при блокаде лез ей натки пучка Риса -5,0-6,9 г. У больных без осложнений и сопугствукщ« заболеваний прогнозируемая средняя выниваемость - 9,3-10,5 г.

5. Создана методика прогнозирования при наличии комплекса информативных признаков, позволяет прогнозировать среднш продолжительность выйизаемосш. Сценка 10-летней вьшиваемосги по методу Калл&ч-Меера и модели показала средаее разниц вероятностей а так не среднее стандартное отклонение -0,02 + 0,03.

РЕЗШЕ

На ос«азе клинического материала в остром периоде ИМ, установлены информативный признаки, обусловливающие вышваемость больных, перенеошх ИМ. Используя создашь© регресионныз модели при наличии комплекса информативных признаков прогнозируется средняя вьсэзаесшсгь. Прсгнсзируе?«гя вшкмаемоегь достоверно не отличалась от нами установленной средней выгиз аемоети нося едуексг о контингента.